THE SECRET

6.

  *po dviejų mėnesių*

Šiuo metu esu mūsų namų sporto salėje. Ten lankausi kiekvieną dieną. Po to karto kai buvau pas Dylan, labai daug kas pasikeitė. Jis mane išmokė apsiginti ir šaudyti. Šiuo metu jis bando mane išmokyti būti žiaure. Aš su juo sutinku. Kažkas buvo žiaurus mano šeimai, dabar būsiu aš, kuri pavers to žmogaus gyvenimą pragaru.
Tik jo mokymas būdas yra keistas. Mane dažnai uždaro į rūsį, muša, palieką vidurį kažkokių miškų. Tai kvaila, bet manau man tai padeda. Luke, taip pat visko mokosi ir jam sekasi gana puikiai. Mokyklos nenustojau lankyti. Ten susiradau dvi drauges tai Lucky ir Emma. Su jomis susitinku tik mokykloje. Beje mudu su Luke pasidalinome teritorijas. Jis gyvens Meksikoje ir ten valdys didelę teritoriją. O aš liksiu čia. Tik pirma reikia viską išmokti.
Ką tik baigiau sportuoti. Grįžusi į kambarį patraukiau į vonią. Nusimaudžiusi persirengiau į trenigus.  Išgirdau durų skambutį nusileidau žemyn. Kaip visada nespėjau jų atidaryti. Pro duris įžengė Cameron.

-Labukas.-pasakė vaikinas.

-Sveikas.

-Vėl prašė, kad tave nuveščiau į gaujos namus.-su liūdesiu pasakė Cameron

-Tai gerai, važiuojam.

-Kodėl tu sutikai su tuo, kad jie tave kankins?

-Nes aš noriu būti ta kurios visi bijos, kito būdo nėra mokinti.-išėjau pro duris iš paskos ir Cameron. Užrakinau duris ir pasukau link automobilio.

-Bet yra vienas, kuris tikrai tavęs nebijos.-tai pasakęs įsėdo į automobilį.  Aš pasekiau jo pavyzdžiu.

-Kas jis?

-Kolkas tau to nereikia žinoti.- jis pradėjo važiuoti.

Nuvykę į gaujos namus nieko naujo nepamačiau. Dylan mūsų jau laukė lauke.

-Sveikute. Pasiruošusi šiandienai?- išsišiepė kaip kvailys. Nujaučiu, kad bus labai labai blogai.

-Sveikas. Kaip matai, neturiu kur dingti.

-Tada gerai, šitas virukas padarys tai kas suplanuota šiandienai. Lipk į tą automobilį.- parodė į džipą kuriame sėdejo vyras.

Nieko nelaukusi įsėdau ir aš. Kaip visada jis užrišo man akis. Važiavome ilgai ir nuobodžai. Čia taip aš manau, kad ilgai. Džipas sustojo. Išgirdau durų trinktelėjimą. Ir va manosios jau atsidarė. Atrišo mano akis. Pastūme link medžio. Pririšo prie jo ir uždėjo antrankius. Tiesiog nuostabu. Staiga mano skruostas pradėjo dilkčioti. Jis man trenkė. Dar gavus pora tokiu smūgiu išvažiavo. Rimtai, paliko pririšta prie medžio. Gerai man reikia iš čia kažkaip išlysti. Preiš save pamačiau ant žemės gulinti peilį. Su koja jį prisitraukiau arčiau. Man teko nusimauti batą, kad galėčiau suimti peilį. Pakėlusi jį pasiėmiau dantimis. Maždaug valandą laiko užtrukau kol nupjoviau virvę. Dabar klaudžioju po mišką. Prisiekiu aš juos nudėsiu. Dar nė karto nebuvau pririšta prie medžio. Taip pat esu su antrankiais. Po dar kelių valandų radau kelią vedantį į gaujos namus. Antrankius jau nusiėmiau, atsukau kelis varštelius ir jie nukrito. Pamačiau, kad tie visi idijotau lauke linksmai juokiasi. Dabar jiems batukai. Prisėlinau prie pirmo automobilio ir iš ten išsitraukiau pistoletą. Dabar jau esu tiesiog įsiutusi, vien pagalvojus ką jie padarė. Šoviau vieną šūvį į ora. Visi staigiai krūptelėjo. Pamačiusi tą vyra puoliau. Paguldžiau ant žemės, atsisėdau ant liemes pradėjau jį trankyti.

-Tu man trenkei, dabar aš tau! Tu šunsnuki uždėjai man antrankius!-rėkiau tol kol mane pertraukė.

-Pala ką? Jis tau trenkė? Juk tau sakėm, kad tu negali jos mušti. Ir dar antrankius uždėjai?! Tu padarei viską ne taip!- čiupo jį Dylan ir nusivedė į mišką. Aš ėjau iš paskos. Dabar jis buvo su antrankiais ir klupėjo prieš mus kruvinu veidu. Man davė ginklą. Aš nusitaikiau į galvą ir...