THE SECRET

26.

Tylus kikenimai mane pažadino, bet neturėjau jėgų atmerkti akių. Turbūt Harry su Liam kažką jau sugalvojo. Kaip žmonės nesimėgauja miegu rytais aš nesuprantu. Pajutusi kutenimą ant savo nosies nusivaipiau. Bet jie nenustojo ir toliau mane kuteno su plunksna.

-Prisiekiu aš jus abu nudėsiu.- atsisėdusi sušukau. Nuo staigaus judesio mano plaukai nuslinko man ant veido ir tikriausiai atrodžiau kaip šmėkla.

- Mes nekalti, kad jūs tiek ilgai miegat. Įdomu ką vakar veikėt?- suvaidino susimąsčiusi, Harry. Bet po to seko jų juokas. Smagu matyti, kad nors kažkas šypsosi po visko.

- Kiek ilgai?- susimąsčiau kiek valandų. Jeigu gerai pamenu tai antrą valandą dienos turėtų būti lėktuvas į LA.

- Jau dvylikta dienos, o tu čia miegi išsižiojus ir dar varvančiomis seilėmis.- mano antakiai pakilo išgirdus iš ko jie tiek žvengė.

Nieko nelaukusi išlipau iš minkštos lovos ir apsidairiau, ieškodama savo daiktų. Mano akys užkliuvo už miegančio Zayn. Jis buvo labai susiraitęs.

- Ką tu jam darei, kad jis taip miega?- rimtai paklausė Liam.

- Išprievartaut norėjau.- su sarkazmu pasakiau. Tie du už kart pradėjo juoktis kaip nesveiki.

-Ko jūs vartojot, kad tiek žvengiat?- pakreipiau galvą į šoną. Jie labai jau keisti atrodo. Dar prieš dieną sėdėjo be emocijų, šaltais veidas, o dabar žvengia iš visko.

- Prarūgusio kefyro.- nusivaipė Harry. Palingavau galvą į šonus nuo jų nesąmonių.

Susiradusi savo kuprinę pasiėmiau švarius rūbus ir nuėjau į vonios kambarį. Nusipraususi persirengiau ir susišukavau plaukus. Dabar atrodau kur kas geriau nei prieš tai. Nusišypsojusi sau grįžau atgal į kambary pas vaikinus. Liam su Harry buvo palinkę virs Zayn ir kažką darė. Priėjusi arčiau norėjau pamatyti kokias nesąmones dabar daro, bet jiedu buvo labai arti Zayn palinkę.

- Jei judu tuoj pat nepasitrauksit, namo eisit pėsčiomis.- suurzgė Zayn. Tiedu atšoko ir dingo už kambario durų. Atsisukusi į vaikiną pamačiau ant jo veido priklijuotas plunksnas. Nejučia nusišypsojau ir sulaukiau Zayn pikto žvilgsnio.

- Manau, tau reikia pertverti žaizdą.- atsisėdusi šalia pasakiau ir padėjau nuimti nuo veido plunksnas.

- Gerai, einam.- jis išlipo iš lovos ir nuėjo į vonią. Aš nusekiau jam įkandin. Zayn nusivilko savo maikę ir atsirėmė į spintelę.

Aš sugrįžau atgal į kambarį, kur buvau palikusi tvarsčius. Pasiėmusi maišelį sugrįžau atgal į vonia. Atsargiai nuvyniojau bintus nuo jo kūno. Kol tvarkiau žaizdą visą laiką jutau Zayn žvilgsnį. Jis nuo manęs nebuvo nuleidęs akių. Aš neišdrįsau pažiūrėti į jį. Paėmusi naujus bintus apvyniojau žaizdą. Visus vaistus ir tvarsčius surinkusi sudėjau atgal į maišelį. Jau norėjau eiti, bet mane pagavo tvirtos rankos už liemens.

- Kodėl bėgi?- jo tylus balsas pasiekė mano ausis.

- Aš nebėgu... aš tik... norėjau padėti tvarsčius į vietą.- kelis kartus sustrigau. Jis aiškiai pastebėjo, kad aš pasimečiau.

-Tai gi viskas jau baigėsi ko tu dar bijai?- rūpestingu žvilgsniu stebėjo mane.

- Dar nesibaigė. Mane nerimas persekios tol kol nebūsiu tikra, kad viskas baigėsi, kad jau saugu.- viską pasakiau ką seniai norėjau pasakyti.

- Tu saugi nėra ko jaudinti.- jis savo delnais suėmė mano veidą. Jo akyse galiu įžvelgti liūdesį ir gailestį.

- Aš jaudinuosi ne dėl savęs, o dėl kitų.- užmerkiau akis pagalvosi kas būtų, jei jų visų netekčiau. Mano gyvenimas žlugtų.

- Nusiramink viskas bus gerai.- jis įsitraukė mane į savo glėbį ir stipriai apkabino. Kai jis šalia aš jaučiuosi saugiau. Tai jau pajutau seniai, bet nesupratau to. Bet dabar puikiai žinau, kad jis man reikalingas ir užimą svarbią daly mano gyvenime. Gaila, kad nepajutau to anksčiau.

-Dabar jau laikas ruoštis skrydžiui.- atsitraukęs, pakštelėjo man į skruostą ir išėjo iš vonios kambario.

Grįžusi į kambary susirinkau visus savo daiktas ir pasidėjau juos prie durų. Laukiau kol Zayn viską susirinks. Priėjus jam prie durų pasiėmiau savo daiktus į rankas. Abu kartu išėjome iš kambario plikdami jį tvarkingą. Nusileidę liftu į pirmą aukštą susiradome Liam ir Harry. Jiedu vis dar tebeturėjo kvailas šypsenas, kurios mane jau nervina.

Įsėdus į lėktuvą šiek tiek atsipalaidavau. Džiaugiuosi, kad jau galiu grįžti namo. Labai pasiilgau Luke, namų ir tėvų. Žinau, kad jų daugiau nebepamatysiu, bet kaip niekad trokštu pakalbėti su mama. Ji mane nuramintų ir įtikintų, kad viskas bus gerai. O tėtis jis man pakeltų nuotaiką. Jie visada išliks mano prisiminimuose, bet tik prisiminimuose, nes aš jų nebeturiu. Net nepajutau, kaip nubėgo mano skruostu sūri ašara.

- Viskas gerai?- atsisuko į mane Zayn. Greitai nusivaliau rankove ašara ir atsisukau su šypsena.

- Taip.

Nusileidus lėktuvui susirinkom visus savo daiktus. Išėjus į lauką susiradom taksi ir patraukėm namų link. Vaikinai vis apie kažką diskutavo, bet aš nekreipiau dėmesio. Dabar labiausiai noriu grįžti namo pas brolį.

- Kaip manai, Camila?- išgirdus savo vardą atsisukau į Harry, kuris man kažką sakė, bet aš negirdėjau.

- Gal gali pakartoti, ką sakei?- nusišypsojau dirbtine šypsena.

- Tu kažkokia pasimetus, pakalbėsim apie vėliau.- palinksėjau jam pritariamai.

Vos automobilis sustojo prie mano namų, čiupau savo daiktus ir pasileidau bėgti. Pravėrus namų duris sustingau. Daiktai buvo išmėtyti, sudaužytų daug daiktų. Netoli virtuvės matėsi kraujo lašeliai. Su delnu užsidengiau burną nuo pamatyto vaizdo. Visi daiktai jau buvo iškritę prie durų. Mano skruostais jau riedėjo ašaros.

- Luke kur tu?- apimta panikos sušukau. Visas kūnas pradėjo drebėti, nežinau net ką daryti.

Bėgiojau po visus kambarius tikėdama, kad jį surasiu. Bet niekur jo neradau.

- Broliuk kur tu?!- parkritau ant šukių. Jutau kaip jos susimigo į mano delnus ir kelius. Man neskauda tiek fiziškai kiek emociškai.

Pajutau tvirtas rankas sau ant pečių, kurios padėjo man atsistoti. Visa krečiama drebulio per ašaras žiūrėjau aplink. Vaikinas, kuris mane pakėlė tvirtai apkabino.

- Kuri jis? Kur Luke? Kur dingo mano brolis? Atsakyk!- pradėjau trankyti vaikino krutinę. Pyktis ir baimė užliejo visą mano kūną.

- Mes jį surasim.- išgirdusi švelnų balsą supratau, kad tai Zayn.

Zayn pov.

Vos tik sužinojau, kad Luke dingo, greitai pasakiau vairuotojui, kad grįžtų atgal. Camila negali likti viena tuose namuose ypač kai ji tokioje nežinioje. Sustojus taksi prie Luke namų greita išlipau ir pasileidau bėgti į vidų. Namų durys buvo pravertos, todėl užkart puoliau vidun. Pamatęs Camila klupinčia ant stiklo šukių suskubau jos pakelti. Žinau, kad jai dabar sunku todėl tvirtai ją apkabinau.