THE SECRET

31.

- Ką tu jam padarei?- nežiūrėdama į tą vyrą paklausiau, bejausmiu balsu. Jutau kaip rankos ima drebėti ne tik iš nervų bet ir iš jaudulio. Tikrai nesitikėjau išvysti jį čia.

- Matai brangute, aš bandau susigrąžinti, tai kas iš manęs buvo atimta. Jis prisidėjo prie visų nešvarių darbelių, bandant mane pašalinti. Žinai kas juokingiausia?- vyras atsistojęs šalia, pakreipė galvą ir taip jis atrodo lyg koks psichopatas. Stengiausi į jį nežiūrėti, bet ta pikdžiugiška šypsena buvo galima pajausti.- Aš išsikapsčiau esu gyvas, o jūs dabar atsiimsit, nes Apollo grįžo, valdžia priklausys man.- skardus juokas užpildė gamyklos patalpą. Išgirdusi jo vardą, kiek išsigandau. Esu visiškai viena prieš jį ir net nenutuokiu ką jis gali.

- Prie ko čia aš? Tavęs gyvenime nesu mačiusi, atsiradai lyg iš giedro dangaus ir grasini! Galbūt kažkada Zayn pridarė tau bėdų, bet juk dėl visko galima susitarti. Negana tavo grasinimų, tu dar pagrobei mano brolį! Todėl aš už savo veiksmus neatsakau, jei reikės suvarysiu visą apkabą tau į galvą!- mano pyktis veržė pro kraštus. Nesuprantu, kaip jis gali man grasinti? Kas jis mano esąs?

Apollo veidas tarsi suakmenėjo. Žengęs žingsnį arčiau, pažvelgė tiesiai į akis. Nespėjus man sureaguoti, gavau smarkų smūgį į veidą. Neišlaikiusi pusiausvyros susidūriau su šaltomis betoninėmis grindimis. Jis atsitūpė visai arti manęs ir tada jo veidas pasidarė piktas, rodos tuoj pratrūks.

- Tu net neįsivaizduoji, kaip viską sugadinai vien tik gimdama. Per tave aš buvau praspirtas į šalį. Per tave netekau visko. Nori tiesos? Tuoj tu ją išgirsi. Prieš dvidešimt trejus metus, viskas griuvo tai mano tėvas sutiko moterį. Jis pamiršo, mane, paliko penkiametį vaiką vieną. Tavo manymų kaip mažas vaikas gali save išlaikyti?- jo žvilgsnis persmelktas pagiežos buvo nukreiptas į mane.- Niekaip. Turėjau eiti prašyti kitų žmonių, kad manim pasirūpintų, kol tėvas lakstė paskui sijoną. Bet mano gyvenimas galutinai žlugo kai gimė tavo brolis, o paskui tu. Tėvo netekau visam gyvenimui. Aš turėjau gauti visą mafijos verslą, o ne kažkokie niekam tikę vaikai. Visus turtus turėjau valdyti aš! Aš! Girdi?!- garsiai surėkė rodydamas pirštu į save.- Tas niekam tikęs Malik padėjo tėvui, mane išsūsti, ten kur joks žmogus nenorėtų būti. Žinai kas dar blogiau? Radau tėvo dokumentus, o ten buvo įvaikinimo sutartis. Įvaikinimo! Jis pavertė mane savo vaiku, jis pakeitė pavardę! Geriau būčiau miręs nei taip suterštas!.- atstojęs vaikščiojo iš kampo į kampą, liedamas savo pyktį. Tuo tarpu aš bandžiau nepastebimai prišliaužti prie Zayn ir išlaisvinti jį.- Bet nėra nieko kas neišeitų į gera. Tas padugnė sukaupė daug per savo nusususį gyvenimą. Surinkus visas sutartis ir begale dokumentų, galėčiau valdyti beveik visą Ameriką. Tai prilygstą maudymuisi piniguose...- kiek nurimęs užsimąstė. Jis buvo nusisukęs nuo manęs.

Viena ranka pasiekiau virvę, jau norėjau ją nuimti, bet mano ranką persmelkė milžiniškas skausmas. pažvelgusi pamačiau, Apollo apsauginį, primynusį mano ranką kerzu. Pasukiojęs koją, jis sukėlę dar didesnį skausmą, dėl kurio net sucypiau.

- Blogas spendimas, sesute.- su pasišlykštėjimu ištarė Apollo. Kad ir kokia baisi tiesa bebūtų, jis man niekada nebus brolis. Nesvarbu, kad mūsų nesieja joks kraujo ryšįs. Tokio žiauraus žmogaus neturėtų būti nei pas vieną šeimoje.

- Tu man niekas, girdi niekas! Esi didžiausias padugnė!- išspjoviau žodžius.

- Nesakyk op neperšokęs griovio. Tu dar manęs maldausi atleidimo. Atimsiu iš tavęs viską. O dabar noriu pasveikinti atvykus į žaidimą, kur taisykles kuriu aš.- Apollo mostas, įsakė apsauginiui paleisti mano ranką. Pajutusi laisvą, prisitraukiau ranką. Palengva atitraukiau rankovę. Išvydau kraupų vaizdą, ranką buvo visa kruvina.- Tau pavyko rasti Malik, bet štai tu jo vėl nebeturėsi.