Strange Love [Ltu] [ BAIGTA]

♥{29}♥

- Moon? - Jimin

- Mh? - atsisukau į vaikiną.

-Nieko nenoriu blogo sakyt, bet jeigu tu sutiksi su jo pasiulimu ar iš gailesčio ar ne, bet tu sudauzysi 5 širdis,- Tarė Jimin. - be to mums reik važiuoti.

- Na, gerai, - tariau. - ate Dohun

- O tai aš jau nebe egzistuoju? - suburbejo Haw.

-Ne, - atsakėm aš ir Jimin duetu.

- Na, jei apsigalvosi sakyk. - atsisveikindamas tare Dohun. - Sudiev.

Mes su Jimin įsėdom į jo automobilį.

- Kas ten nutiko? - paklausė manęs vaikinas.

- Uhhh... O kiek matei?

- Tiek, kad viska suprasčiau.

- Aišku... Gal kitiems nieko nesakom, - pasižiūrėjau į jį šunyčio veidu.

- Gerai, - tarė jis nusijuokdamas. - Važiuojam?

Mum važiuojant aš prisiminiau tai ka man sakė Jaehoo. Aš pikdžiugiškai nusišypsojau jam.

- Ko taip žiūri? - jis kiek sunerimo

- Žinau vieną tavo paslapčių.

- Kuria?

- Svarbiausią.

- Netikiu. Kokia tada ji?

- Kad tau patinka Jungsoo.

- V-visai n-ne, - jis sutriko.

- Taip. Nepaneigsi. Ir ji tau jaučia tą patį.

- Gerai, laimėjei... Bet pasiduodu todel nes tavęs laukia liudna staigmena namie.

- Uhhhh.... Jau nebenoriu namoooo....

- Aš jau seniai šito bijojau.

( Time skip)

( Namai)

Aš sėdžiu savo kambarį ir bandau paruošt pamokas, tačiau man vis iš galvos neišeina mintis, jog aš ir brolis turėsim išvykti į visai kitą mokyklą.

Kaip aš galėsiu taip gyvent???

Košmaras.

Staiga mano kambario durys prasiveria.

- Sveika,- Tae.

- Labas...

- Ne tave viena liūdina ši mintis... Žinok.... Na... Mes jau tai sužinojom kiek anksčiau... Ir... Tai buvo priežasris kodėl... Kodėl taip anksti keldavaus... Tiksliau visai..... Nemiegojau....

- Taehyung!!!

-Ką?!

- Kodėl man niekas nieko nesakė, - man pradėjo kauptis ašaros. - įpatingai tu... Kai turėjei proga man viską pasakyt, - ši sakinį pasakiau vos ne pašnibždom.

- Moonie.... Atleisk... - Jis mane apsikabino ir padėjo savo galvą ant manosios.

Aš nebe susilaikiau ir pravirkau. Tae mane suspaudė stipriau. Pajutau, kaip mano plaukai drėksta. Jis verkia taip pat.

Yra tik viena maloni mintis dabar - aš esu šiltam ir saugiam Taehyung glėbį. Tačiau jame būsiu ne amžinai.

Taip stovėjom gal jau kokias.... Na nežinau.... 15 minučių... Tačiau jos pralekė greit kaip vėjas.

Aš atsitraukiu jį ir pamatau jo susigraudinusį veidą.

Tai.... Tai vaizdas kuris ilgai man dar grauš sąžinę...

As pribėgau prie jo greit ir stipriai ji apsikabinau ir tariau:

- Atsiprašau...

Tai tarusi greitai išbegau iš kabario