Strange Love [Ltu] [ BAIGTA]

♥{48}♥

- Nagi, kook, pasakyk. Aš niekam nesakysiu. Galiu prisiekti, - jis bandė mane įtikinti.

- Nuuu.... Gerai, - pasidaviau, nes žinau, jog jis vie app ar kitai įkalbės mane. - Tai aš....aš ją myliu... Manau.

Taehyung visas išsišiepė. Ar jam viskas gerai? Jis greitai išsitraukė telefoną ir jame kažką sumaigė. Tikiuosi niekam nepranešė. Bet aš per daug nustebęs pats savimi, kad aš tai tikrai pasakiau.

Po kiek laiko jam kažkas paskambino ir jis paprašė manęs palaukti čia. Nu o kas man beliko - sutikau.

Jis išėjo, o po minutės į kambarį įėjo Eunjoo. O varge.... Jei jis jai pasakė?

AAAAAAAAAAAHSHAOWGJWHW as taip bijauuuuu....

- Jungkook, - mergins ištarė mano vardą. – Mums reik pasikalbėt....

O vargeeee skshskgwoqqpwye8ishdkaakslswodgeiwgw...!!??!!!????????.....??!....!?.!!!. AŠ NEŽIANAU KAIP MAN JAUSTIS!!!! Gal.... Gal pabandyt viską gražiai pasakyt ką apie ją manau, kad ir kaip bijičiau betkokio atsakymo...

- Naaa... Aš tau k-kai k-ką nor-rėjau pasakyt... - oh jongkook, kodėl tu toks kvailys, kad net mikčioji.

( Eunjoo P.O.V)

Jis pradėjo mikčioti. Twi mane verčia jaudintis...

- Eunjoo.... Kai mes pirmą kart susitikom... Negalėjau nuo tsvęs akių atitraukti.... I-ir kai mes kartu lošdavom kompiuterinius ž-žaidimus... Būdavo t-tiesiog nuostabu... Aš jausdavausi euforijoje kai būdavom kartu.. Ta proga aš net parašiau dainą... S-specialiai tau...  Bet tai ką noriu pasakyti... Y-yra tai... K-kad a-aš-š t-ta-v-ve m-my-li-iu...

- Jungkook... Nuo pat pirmo susitikimo su tavim praleistas laikas man buvo tiesiog nuostabus... Aš taip pat jaučiau euphoria ir net sunku apibūdinti tai kazkaip kitaip. Tik su tavimi taip laisvai jaučiuosi ir tik girdėdama tavo švelnų ir grąžų balsą galiu atsipalaiduoti... Kai pamatau tsve, man norisi amžinai būti tavo šiltame glėbyje ir niekad tavęs nepaleisti... A-aš taip pat tave m-myliu... - viską susakiau super greitai, nes labai jaudinausi.

Jis greitai sujungė mūsų lūpas. Kai atsitraukėm, jis apsikabino mane per liemenį ir pradėjo sukti ratu. Po kokios pisės minutės sukimo jis mane nuleido ant žemės.

- Beje... Dėl tos dainos, - jis prabilo. - gal norėtum ją išgirsti?

- Dar klausi, žinoma kad noriu, - nusišypsojau.

Apsiverkiau iš laimės.... Jo toks švelnus balsas mane taip ramina...

Mes ant lovos atsisėdom kol jis dainavo.

Jau buvau beveik uzmigusi jam ant krūtinės kai jis baigė dainuoti.

- Tai ką gražuola? - kreipėsi į mane mielai. - Einam pabaigt pusryčiauti?

- Mhm.

Gryžom atgal prie pusryčių stalo. Visi ten tebesedėjo. Jie buvo paruošę tortą. Ir prieštai jį mačiau, bet sakė, kad vėliau. Dabar suoratau kokia proga jie jį nuoirko. Bet iš kur jie žinojo kuom tai baigsis?