𝓔𝓰𝔂𝓹𝓽𝓲𝓪𝓷 𝓜𝓸𝓸𝓷 {II}

{LI} New Begining

Part LI

New Begining

Neapsakomai džiaugiuosi galėdama rašyti istoriją toliau ir pasakoti savo jausmus ant balto lapo. Nuoširdžiai dėkoju skaičiusiems pirmąją dalį ir tikiuosi, kad ši jums taip pat patiks bei atneš nuostabius jausmus. Šioje istorijoje aprašomi tikri įvykiai bei pokalbiai, vykę anglų kalba,bus išversti į lietuvių kalbą.
Daugelis veikėjų vardų yra pakeisti. Ačiū.

*****************************************************

Nebendravau su juo kelis metus. Nors širdyje vis gyveno stiprus ilgesys.
Bendravome kelis mėnesius, tačiau viskas nutrūko. Nebeturėjau vilties jį pamatyti ir vėl, tačiau tada lyg iš niekur nieko tarp mano paso lapų atsirado lėktuvo bilietai. Nors širdis griežte griežė ilgesio natas, aš išmokau jas suvaldyti, ar bent jau tada taip galvojau.
Susiradau draugą, susižadėjau. Maniau, kad jis bus man nauja pradžia, naujas gyvenimo puslapis, kuris paslėps tą nenusakomą praeities ilgesį. Tačiau žiedas ant piršto manęs neramino ir nepaguodė.

Tada viskas vėl apsivertė aukštyn kojomis.

03:33

- Manai sutiksi jį?- paklausė manęs Justas, sėdėdamas juodame fotelyje, balkone.

- Nežinau, galbūt,- žiūrėdama į siaurą,tamsią Kauno senamiesčio gatvelę pro nedidelio balkono, turėklų siaurus tarpus atsakiau.

- Ar tu jam kažką dar jauti?-ramiai paklausė jis.

Minutėlę tylėjau. Žinojau, kad beprotiškai pasiilgau jo juodų akių. Norėjau sau meluoti, neigti tai, bet jausmai buvo daug stipresni.

- Recha?- pasikartojo Justas.

- Taip.

- Praėjo nemažai laiko, keleri metai,- tarė.

- Žinau,- šiek tiek piktai atkirtau.

Viskas pasikeitė. Aš pasikeičiau, gal pasikeitė ir jis? Gal nebėra tos meilės kibirkšties? O gal tai net nebuvo meilė, gal tai buvo tik kvaili mano įsisitikinimai ir naivumas? Praradau viltį, nebetikėjau Noel paskutiniais žodžiais, netikėjau ir savo pačios jausmais, kurie liejosi su karštomis ašaromis, kurie tada šnabždėjo,kad tai ne pabaiga.

Iš raudono pakelio išsitraukiau cigaretę.

- Tu juk neberūkai,- pakėlė antakius Justas.

- Tiesa,- padėjau cigaretę atgal.

- Rytoj ryte išskrendi. Kas ten žino gal sutiksi jį ir vėl,- kilstelėjo pečiais.

- Galbūt jo ten nebebus, o gal aš net nenoriu jo sutikti,- atsidusau.

- Nemeluok sau,- šyptelėjo brolis.

Tai buvo tiesa, aš melavau sau. Stipriai melavau, kad nenoriu jo pamatyti, beprotiškai pasiilgau ne tik jo akių, bet ir rankų apsivijusių aplink mano liemenį ir dar daugybės dalykų. Degiau iš noro sužinoti kas bus, bet tuo pačiu bijojau. Juk mano brolio ten nebus. Būsiu tik aš ir Tomas. Tai turėjo būti mūsų sužadėtuvių atostogos, tačiau jis atsitiktinai pasirinko ne tą viešbutį.

- Iš šimtų šalių, iš tūkstančių viešbučių, jis turėjo pasirinkti būtent tą,- tariau.

- Sutapimas,- nusijuokė jis.

- Nekreipsiu į Noel dėmesio,- susiraukiau.

- Tikriausiai pamiršai koks Noel charakteris,- sukikeno brolis.

Man nerūpėjo jo charakteris, ne ir vėl sau sumelavau. Man rūpėjo, man rūpėjo viskas, kas su juo susiję, keletas prabėgusių metų man nieko nereiškia.

- Tavęs ten nebus,- nuliūdau.

- Visada gali man paskambinti, juk nevažiuosiu su jumis per jūsų atostogas,- šyptelėjo Justas.

- O gali?

- Ne,- nusijuokė.

- Ei, bent jau pamatysi Ryaan,- pridūrė.

Mano lūpų kampučiai pakilo. Pasiilgau jo šypsenos. Visus šiuos keletą metų man jis atkakliai rašė. Tačiau aš pasirinkau pamiršti ir jį. Vilties nebebuvo. Vilties nebebuvo pamatyti Ryaan, taip pat kaip ir Noel. Tikėjausi, kad laikas viską paslėps po savo akimirkomis, bet už mane kalbėjo lėktuvo bilietai ramiai gulintys pase. Tikriausiai Noel seniai susiradęs sau žmoną laimingai gyvena, o Ryaan ir pats viską pamiršęs,nuo tokių minčių susiraukiau.

- Parvešiu tave namo, tu nei kiek nemiegojai,- išbaidė mintis brolis.

04:02

- Tomas nežino apie Noel,- laikydamas vairą tarė brolis.

- Jam ir nereikia žinoti,- nususkau žvilgsnį į langą.

06:00

Ištiesiau ranką ir neatsimerkusi paspaudžiau šoninį mygtuką, kad nutildyt įkyrų žadintuvo signalą.

- Mūsų atistogos prasideda,- sumurmėjo Tomas apsikabinęs mane.

Tačiau tame viešbutyje atostogų tikrai neįsivaizdavau. Viskas prasideda tik dabar.