𝓔𝓰𝔂𝓹𝓽𝓲𝓪𝓷 𝓜𝓸𝓸𝓷 {II}

{LV} Miss Kiss

Part LV

Miss Kiss

- Recha?

Jo akys sužibo tarsi pagavusios šviesiausią saulės spindulį, o šypsena tarsi galėjo pasiekti ausų galiukus. Tada manęs niekas nebesustabdė, atsiplėšiau nuo aukštos palmės ir bėgau tiesiai į jo glėbį.

- Ryaan,- atpsikabinusi jo kaklą pasakiau.

- Tu grįžai,- jis su abiem delnais pakėlė mano smakrą.

- Aš taip pasiilgau tavęs,- šyptelėjau.

- Tu net neįsivaizduoji,- jis nusijuokė ir mane pabučiavo.

- Kur buvai dignusi?- jis susiraukė.

- Nežinau, galvojau, kad nebepasimatysim, galvojau, kad mane pamirši,- nulsleidau akis.

- Nejuokauk,- šypsojosi jis.

- Man taip smagu vėl tave matyti, kodėl nieko nesakei?-pridėjo.

- Man ir pačiai buvo netikėta,- šyptelėjau.

- Pasakyk, kad važiuosi šiandien su manim pasivažinėti, noriu viską žinoti,- jo šypsena neblėso.

- Nežinau,duok bent atsigauti,-nusijuokiau nervingu juoku.

- Palauk manęs čia, eisim pasivaikščiot,- jis keliom sekundėm dingo, o grįžęs griebė mane už rankos.

Mes lėtai vaikščiojom palei jūrą, kai aš paklausiau:

- Neturėtum dirbti?

- Recha, tavęs nebuvo kelis metus, aš vadovauju visiems barmenams, tau laiko visada yra,-jis šyptelėjo ir pasitaisė baltus marškinius.

- Noel tai padarė?

- Nejuokauk, jis to niekada nepadarytų,- nusijuokė Ryaan.

- Kalbant apie jį, vos išvažiavai jis vėl tapo piktu, žiauriu, užsidariusiu tironu kokį pažinojome,- Ryaan truktelėjo pečiais.

- Hm,- minutėlei susimąsčiau.

Nejaugi aš tikrai per dvi savaites priverčiau Noel parodyti savo švelniają pusę? O dabar ir vėl jis tapo užsidaręs ir šaltas, lygiai toks pats kokį pamenu pradžioje. Nenoriu jo sutikti, nenoriu, kad jis sužinotų, jog aš čia. Ir vėl sau meluoju.

- Labai džiaugiuosiu, kad atvažiavai,- išblaškė mintis rudaplaukis.

- Aš taip pat,- minutei šyptelėjau, o vėliau vėl panirau į savo mintis.

Taip, negalėjau atsidžiaugti, jog aš ir vėl prieš savo akis matau tą nuostabią, jo šypseną, bet juk dar nepasakiau su kuo čia atvažiavau... Nepasakiau, kad esu susižadėjusi, nepasakiau, kad tai turėjo būti mano sužadėtuvių atostogos. O liūdno Ryaan nenorėjau matyti, nenorėjau vėl išvysti jo liudnų akių, tokių kokias palikau tada išvažiuodama, kaip tik tada Ryaan paklausė:

- Tu atvažiavai viena?

- Ne,- nutęsiau žodžius.

- Su broliu?- jis šyptelėjo.

- Taip,- nervingai nusijuokiau ir pasigailėjau.

"Recha tu ir vėl meluoji ne tik sau, bet ir kitiems" supykau ant savęs. Juk Tomas ne mano brolis ir visiškai į jį nepanašus, neįsiavaizdavau ką reiks daryti, kai Ryaan tai pamatys.

- Recha?- Ryaan sustojo.

- Taip?

- Prižadėk, kad kai išvažiuosi mūsų bendravimas nenutrūks,- surimtėjo jis.

Šį pažadą troškau ištesėti. Nenorėjau daryti tos pačios klaidos antrą kartą, net jeigu viskas pasikeistų dar milijoną kartų, su Ryaan bendravimo nenorėjau nutraukti, antraip jei ši istorija pasikartotų, aš stipriai pasigailėsiu.

- Negaliu patikėti, kad aš vėl čia,- juokiausi.

- Manai, tuo patikėti galiu aš?- jis nusijuokė taip pat.

- Noriu iš čia niekada neišvažiuoti,- besijuokdama,nusiėmusi basutes, basomis bėgau palei jūros kraštą, per įkaitusį smėlį.

- Tai neišvažiuok,- jis sugriebęs patraukė mano ranką į save ir aš atsitrenkiau į jį.

- Negaliu,- nukreipiau žvilgsnį.

- Žinoma, kad gali, Recha, nedaryk tos pačios klaidos,-mano delną laikė jis.

Tačiau, kad ir kaip būčiau norėjusi pasilikti, kaip ir pirmąjį kartą tai nebuvo įmanoma.
Juk jei tai būtų teisingas pasirinkimas, jį jau būčiau pasirinkusi. Net, kad ir kaip pasiilgau Ryaan, jau žinojau, kad jis nebus tas vyras su kuriuo gyvensiu ateitimi, tačiau to patį galėjau pasakyti ir apie Tomą...Aš praradau laiko nuovoką, nepastebėjau, kaip greitai saulė leidosi žemyn, už aukštų palmių.

- Atsiprašau, turiu eiti persirengti vakarienei,- šyptelėjau.

- Viskas gerai, susitiksim ten,- jis pabučiavo mane į žandą.

19:21

- Kur tu buvai tiek laiko?- paklausė susiraukęs Tomas.

- Tiesiog vaikščiojau, atsiprašau,- truktelėjau pečiais.

- Aš taves laukiau kelias valandas,- nenusiramino jis.

Nekreipdama dėmesio į murmantį Tomą, persirengiau savo pirmąją suknelę.