𝓔𝓰𝔂𝓹𝓽𝓲𝓪𝓷 𝓜𝓸𝓸𝓷 {II}

{XCIII} Dream

Part XCIII

Dream

*Dvi dienos iki išvykimo*

- Nejaugi?- jis pakėlė vieną antakį.

- Aha,- nusijuokiau, o tada vėl surimtėjau.

Tie kas mane labai gerai pažįsta puikiai žino, kad mano nuotaikos "toje būsenoje" keičiasi tarsi orai Lietuvoje. Gaila Noel to nežinojo.

- Noel!- pagriebiau jo ranką.

- Klausau,- jis tikriausiai buvo toks pasimetęs, kad nesuprato, kas vyksta aplinkuj.

- Aš noriu kažko išgerti!

- Man rodos tau jau užtenka panelyt,- jis nusijuokė.

- Ne, ar turi?

- Važiuojam, sušalsi,- jis apkabino mane.

- Niekur mes nevažiuojam, aš noriu visko čia ir dabar,- nusijuokiau.

- Tikrai?- jis tarė.

- Mhm,- prikandau lūpą.

Savo lūpas suliejau su jo. Netrukus jau tempiausi jį į mašinos galą. Jau visai neilgai laukiant mes abu gulėjom ant galinių sedynių. Ir tada jis tarė:

- Nemanau, kad tai pati geriausia mintis,- jis pakėlė akis ir pažvelgė į tamsoje paskendusias bevažiuojančias pro šalį mašinas.

- Ša,- nusijuokiau.

O sekundėm, minutėm, akimirkom bėgant Noel jau gulėjo ant galinių sedynių visiškai nuogas, o ant jo sėdėjau aš. Darėsi vis karščiau, jaučiau kaip ant jo krūtinės kaupiasi lašiukai, jaučiau kaip langus apgaubia pilka rasa. Jaučiau kaip stipriai kvėpuoja Noel, rodos jo kvėpavimas būtų garsesnis už nežmoniškai garsią muziką mašinoje. Įvėlusi pirštus į jo plaukus aš vis greičiau ant jo jodinėjau. Tamsiaplaukio plaštaka suspaudė mano atgal atsilenkusį kaklą. Po dar kelių akimirkų aš ant jo atsiguliau ir švelniai kandžiojau jo lūpa, kol jo delnai glostė mano klubus ir pašiurpusią nugarą. Laikas rodės sustoja, neįsivaizdavau kiek buvo valandų. Vaizdas vistiek buvo susiliejęs, mačiau tik lekiančias šviesas pro aprasojusius stiklus, girdėjau tik muziką užgožtą Noel kvėpavimo.
O jaučiau tik jį, šalia savęs. Ir man tai buvo viskas. Viskas ko visada taip troškau! Tai jis! Tai jis ir yra tas dalykas ko taip visada norėjau!

Viskas skendo juodoje tamsoje, tik karts nuo karto važiuojančios mašinos apšviesdavo langus, kai kurios net spaudė signalą.
O mums niekas nerūpėjo, nei vieta, nei laikas.
Pirštais bėgiojom vienas kitam per kaklą, lūpas ir nugarą. Vienas kitam kandžiojom liežuvį ir žinoma abu buvome vienas kitame.
ir viskas vyko taip lėtai, naktis rodės tik ilgėja ir niekada nesibaigs. O mes norėjom tik daugiau ir daugiau visko, ką davėm vienas kitam. Galų galiausiai padėtis jau buvo nebevaldoma, jo delnas smarkiai tempė mano plaukus, o kita plaštaka smarkiai nusileisdavo ant mano užpakalio palikdama didžiulę, raudoną žymę. Čia buvo aistra.
Tai buvo tarsi stebūklas, tarsi tikrų tikriausia meilė.

- Aš irgi tave myliu, Recha,- galų galiausiai sunkiai kvėpuodamas tarė Noel.

- Ir?- prikandau lūpą.

- Ir myliu kiekvieną sekundę vis labiau.

Sukikenau. Jis išlipo iš mašinos ir išsitraukęs cigarečių pakelį tarė:

- Eini?

- Tuoj,- šyptėlėjau.

Jeigu ten būtų buvusi mano mama ji tikriausiai pasakytų, kad viskas ką darėme tai rūkėme cigaretes ir... "Tai". Bet tai buvo daug daugiau negu "tai". Man "tai" buvo viskas ko aš norėjau. Apsirengusi išlipau iš automobilio. Radau Noel atsirėmusį į kapotą bei traukiantį karčius dūmus į plaučius. Priėjau ir apsikabinau jį per kaklą, jis man atsakė apkabindamas mano liemenį. Mes ilgai žiūrėjome vienas kitam į akis ir tylėjome, rodos akys pasakyt galėjo daug daugiau nei žodžiai. Abiejų mūsų veiduose buvo galima matyti kvailai ir keistai išsišiepusias šypsenas.
Nors lauke buvo gana vėsu, jaučiau karštį einantį nuo Noel kūno. Kai mane apsivijusios stiprios jo rankos, jaučiausi saugi ir rami.

- Tu esi mano,- jis man tyliai sušnabždėjo į ausį ir mano rankomis nubėgo šiurpas.