𝓔𝓰𝔂𝓹𝓽𝓲𝓪𝓷 𝓜𝓸𝓸𝓷 {II}

{XCVI} Foolish

Part XCVI

Foolish

*Dvi dienos iki išvykimo*

9:31

- Ačiū,- šyptelėjau ir jau norėjau lipti iš mašinos, kai Noel sulaikė mano ranką.

- Recha?

- M?- atsisukau.

- Pasakyk jam ir važiuojam iš čia visam laikui.

- Einam, pasakysim abu,- šyptelėjau ir su lig tais žodžiais Noel persimainė ir tarsi nušvito:

- Kalbi rimtai?

- Einam,- patraukiau jam už rankos.

Jis greitai išlipo iš automobilio ir mes įėjome pro pagrindines duris į piramidės formos pastatą. Čia jau buvo matyti daug dirbančių darbuotojų ir bepusryčiaujančių lankytojų. Daugelio akys žvelgė į mus. Darbuotojų greičiausiai dėl to nes stovėjau šalia Noel, įtakingiausio žmogaus viešbutyje, o lankytojų tikriausiai dėl to nes pati buvau vis dar permirkusi ir nuo mano ilgų plaukų sruogomis ant plytelių vis dar ritosi vandens lašai.

- Ir tu visiškai nebijai?- Noel atsisuko.

- Ko?

- Tomo ir akistatų,- spustelėjo mano ranką jis.

- Kai tu šalia aš nieko nebijau,nebent tavęs,-suspaudžiau jo delną ir pridėjau:

- Lenktynės iki baseino.

- Ne, Recha, tik ne tai,- jis atsiduso, bet aš jau buvau pradėjus bėgti, o jam daugiau nieko ir nebeliko kaip tik vytis.

Dabar keistai atrodžiau ne tik aš, bet ir Noel besivyjantis mane. Atrodėme kaip paskutiniai mažvaikiai, kaip vaikai bėgiodami. Bet tai man suteikė dźiaugsmo, kaip gera buvo viską pamiršti,nors trumpam! Nors mažai laiko kruopelytei apie nieką negalvoti.

Aš bėgau pro įkaitusias plyteles link baseino ir bandžiau už nieko neužkliūti, kvatojau vis pažiūrėdama atgal. Galų galiausiai pribėgus baseiną aš sustojau.

- Pagaliau,- tarė jis.

- Kitą kartą pasiimk sportbačius vietoje kostiumų ir marškinių,- nusijuokiau.

- Nerealiai karšta,- jis nusivilko juodus marškinius ir numetė juos ant prie pat baseino stovėjusio gulto.

- Hm, galvojau, kad +35 jums kaip žiema.

- Labai juokinga,- sarkastiškai išsišiepė jis.

- Žinai kas tikrai juokinga?- pakėliau antakį.

- Kas?- jis susidomėjo.

Užmečiau akis į senyvo amžiaus moteris ir kelis tikriausiai priverstus vyrus sportuojančius žydro baseino šone, taip pat į animatorių kuris viena akimi tarsi stebėjo vykstančią treniruotę, o kita - mūsų veiksmus.
Taip pat atkreipiau dėmesį į beproto arti baseino krašto stovintį Noel. O tada jūs jau žinote ką padariau. Uždėjau rankas ant Noel krūtinės ir jam nespėjus nė įkvėpt stipriai pastūmdama įstūmiau jį į baseiną. Pasigirdo animatoriaus šuksnis ir kitų žmonių aiktelėjimai. Visi buvo susmeigę žvilgsnius į Noel. Ne tik lankytojai, animatoriai, sodininkai, bet ir barmenai, net tarp jų esantis Ryaan. Nusijuokiau.

- Na? Kas dabar kvailai atrodo?

- Recha,- jis piktai pažvelgė į mane ir persibraukė pirštais per šlapius plaukus.

Jo juodos akys blizgėjo, antakiai buvo suraukti, o nuo barzdos ir smakro krito vandens lašai atgal į baseiną.

- Marškinius paduot?- nusiunčiau jam oro bučinį.

- Gerai, aplodismentai mūsų viešbučio aukščiausiai galvai už nerealų pasirodymą ir tai užsispyrusiai merginai, Ei Noel prisijungsi prie treniruotės?!- nuskambėjo animatoriaus juokas per mikrafoną.

Noel piktai dirstelėjo į jį ir į mane belipdamas iš baseino.

- Žinai kas baisu...- jis pradėjo sąkinį, bet aš jį pertraukiau.

- Žinai, kas tikrai baisu? Dabar tokiam teks eiti link kambario persirengti,o kambarį pasieksi tik perėjęs pusę viešbučio teritorijos įskaitant ir registratūros pastatą.

- Atrodau kaip šlapias šuo,- jis vis dar piktomis akimis žvelgė į mane.

- Atrodai kaip mažas ką tik išmaudytas šunelis,- sukikenau.

- Taip norėja išsisukti nuo prisipažinimo Tomui?

- Ne... Aš jam pasakysiu, prižadu.

- Kada? Po penkių metų?! Tu tuoj išvažiuosi ir aš vėl tave prarasiu,-jis vis dar pyko.

- Nesamonė, aš tikrai jam pasakysiu, prižadu,- pabučiavau jį į žandą ir nubėgau link namelių.

10:59

- Na, kokia istorija šį kart?- radau Tomą berūkantį balkone.

- Tu rūkai?- nustebau.

- Tu irgi,- tarė jis.

- Tomai, aš nežinau ar noriu būti kartu,- išpyliau tarsi žirnius į sieną, net pati to nesitikėdama.

- Ką?- jis susiraukė.

- Aš nežinau ko aš noriu! Gal viskas perdaug greit, gal viskas ne taip!- isterikavau.

- Ei, ei,nusiramink. Kas atsitiko?

- Nekenčiu tylos prie stalo, nekenčiu įtampos ir nuolatinių pykčių,- pykau ant visų.

- Galim ramiai pasikalbėti,- jis atsistojo nuo krėslo ir įsikandęs cigaretę priėjo prie manęs.

- Kalbam...

- Recha aš pavydžiu, bijau, įtarinėju, nenoriu tavęs prarasti, tu man tiek daug reiški... Mes tuoj grįšim namo ir viskas stos į savas vietas, gerai?

- Gerai,- tariau ir daugiau nieko nebesakiau.

Tą vakarą jau niekur nekėliau kojos iš kambario. Koks po velnių "gerai"?!
Nieko gero. Visiškai nieko gero. Nenoriu, kad viskas stotų į savas vietas. Nenoriu tokio apgailėtinai nuobodaus gyvenimo! Nenoriu kiekvieną vakarą po barnių prie vakarienės stalo įsikniaubti į pagalvę ir verkti!

22:01

Vis negalėjau užmigti, todėl nusprendžiau to ir nedaryti. Aš tiesiog apsirengiau juodą, ilgą blizgamčią suknelę ir išėjau. Tiesiog išėjau pro duris. Ir man buvo visiškai nesvarbu ar Tomas miegan ir nieko negirdi.Mano mintys sukosi vien apie Noel. Norėjau pabėgti tik pas jį.
Greitai ėjau link pagrindinio pastato, kuriame vis dar buvo galima girdėti muzika ir žmonių juokas. Pamačiau jį.

Tiksliau nepamačiau, greičiau užuodžiau jo iš proto vedančius kvepalus. Buvau įsitikinusi, kad niekas viešbutyje neturi tokių pačių kaip jis. Jis sėdėjo terasoje atsukęs nugarą į mane ir su apytiksliai penkiais ar šešiais vyrais rūkė kalijaną. Atsistojau jam už nugaros ir jų visų akys pažvelgė į mane, o tada atsisuko ir jis.