𝓔𝓰𝔂𝓹𝓽𝓲𝓪𝓷 𝓜𝓸𝓸𝓷 {II}

{LIX} Chit-Chat

Part LIX

Chit-Chat

- Negaliu patikėti, kad aš čia,- šyptelėjau jam.

- Juk aš tau sakiau,- mirktelėjo Noel.

- Tik bijau, kad trečio karto nebebus, išvažiuosiu ir galbūt daugiau niekada nesusitiksim,- mirktelėjau atgal.

- Aš ir tuo labai abejoju,- jis šypsojosi pasitikėdamas savimi.

- Kaip nepavargsti nuo to begalinio pasitikėjimo?- primerkiau akis.

Jis nusijuokė, o poto paklausė:

- Ką nuveikei visus tuos metus?

- Galbūt, jei būtum man rašęs daugiau nei kelis mėnesius, būtum žinojęs,- kiek akiplėšiškai atsakiau.

- Oho, kaip nemandagu,- jis nusijuokė.

- Esi įtartinai geros nuotaikos,- vėl primerkiau akis.

- Tik dėl to, kad esu su tavimi,- jis sekundei palaižė apatinę lūpą ir įtraukė kalijano dūmus.

Bandžiau nukreipti temą. Negalėjau pasakyti: "nieko įdomaus, susižadėjau ir atvykau į Egiptą pailsėti". Manau nuo tokių žodžių Noel nuotaika iškart būtų sugadinta.

- Galvojau, kad tu nenori jog rašyčiau tau, be to turėjau begalybę reikalų... Nauji viešbučiai ir kitos nesamonės, susirinkimai kuriuose beprotiškai nuobodu.

- Ar nelaikas suaugti ir į verslą žiūrėti rimtai?- kandžiai paklauskiau.

- Žinai, viena mergina man neleidžia suaugti,- jis šyptelėjo.

- Nejaugi.

- Tikriausiai nepažinosi jos, aš ją beprotiškai įsimylėjęs, ji kiekvieną akimirką apverčia aukštyn kojom,- jis pasitaisė.

- O štai ir Noel kurį pažinojau - saldžialiežuvis,- perverčiau akis.

Atsistojau. Priėjau prie turėklų ir įsistebėjau į beprotiškai gražų vaizdą. Kaip greitai slinko naktis. Žvaigždės keitė viena kitą, o mėnulis vis labiau traukėsi į šoną po mėlynais debesimis. Priėjęs prie manęs Noel paklausė:

- Kodėl tada išvažiavai?

- Juk neturėjau pasirinkimo,- tyliai atsakiau.

- Turėjai, vis dar turi, aš vis dar nekantriai laukiu mūsų laimingos pabaigos,-jis sušnabždėjo.

- Gal jos net nebūna?- atsisukau.

- Jei jos nebūtų, Recha, tu čia nestovėtum,- jis apsivijo rankomis mano liemenį ir savo lūpas prilietė prie manūjų.

Aš žinojau, kad nebegaliu visko pakeisti. Žinojau, kad niekur nepabėgsiu, žiedas ant piršto spaudė mane prie sienos ant kurios tarsi sruvančiu, tamsiu krauju būtų užrašyti žodžiai "sąžinė ir tiesa". Yla iš maišo visada išlys, tą puikiai jau žinojau, tik su baime laukiau to meto, kai Noel sužinos apie Tomą, o kas jeigu Tomas sužinos apie Noel? Juk tikriausiai dabar jis nė neturi supratimo kur aš... Fuck, pamiršau pasitikrinti telefoną, jis tikriausiai išsikrovęs... Vos tamsiaplaukiui nusisukus pažvelgiau į juodą telefono ekraną, žinoma - miręs. Greitai paslėpiau delninukėje, ir šyptelėjau tamsiaplaukiui, kuris vėl stovėjo prie manęs paduodamas taurę su žydru kokteiliu.

- Su kuo atvažiavai? Su Justu?- jo gerkle nusirito konjako gurkšnis.

- Ne,- pasimečiau.

- Nejaugi, tu čia viena?- jo veide išryškėjo šypsenos kibirkštėlė.

- Aš taip nesakiau, atvažiavau su kitu broliu, turiu du,- melavau.

"Recha! Ką?! Koks dar kitas brolis?" - rėkiau mintyse.

Žinojau, kad melo kojos trumpos. Tačiau ar turėjau ką prarasti? Ak taip arba seksualų, karštą vyrą kuris gyvena už tūkstančių kilometrų ir su kuriuo niekada nebūsiu arba vestuves kurių tikriausiai ir taip gailėčiausi. Vadinasi kaip ir nieko... Kažkada jie viską sužinos, bet juk šioje duobėje aš jau buvau, jau mokėjau pabėgti, tik mane gąsdino tai, kad nors žinojau kaip bėgti nuo tiesos, Noel puikiai žinojo, kaip mane pasivyti. Slaptai troškau tęsti bendravimą su juo, juk tai viskas ko taip ilgai troškau... Tačiau tai nesąžininga... Laužiau savo pačios standartus, pačios sugalvotas taisykles.
Negaliu visą gyvenimą žaisti dviveidiškų žaidimų...

- Du? niekad to nesakei,- susiraukė Noel ir išblaškė mano mintis kurios rodos tesėsi amžinybę.

- Juk sakiau, ne taip jau mane ir pažįsti,- surimtėjusi mirktelėjau ir praėjau pro jį link minkštos sofos.

- Manau pažįstu tave geriau, nei tu pažįsti save,- jis atsisukęs atsirėmė į terasos turėklą.

Jos gerkle nusirito dar vienas konjako gurkšnis priversdamas kakle esantį Adomo obuolį išryškėti.

Po ilgų kalbų, ir kelių šypsenų persimetimu aš paklausiau:

- Ar nelaikas man grįžti į viešbutį, ten kur ir turėčiau būti?

- Jei kur ir turėtum būti tai tik šalia manęs,- tai pasakęs jis panėrė lūpas į manąsias, o aš atsakiau tuo pačiu.