𝓔𝓰𝔂𝓹𝓽𝓲𝓪𝓷 𝓜𝓸𝓸𝓷 {II}

{LXXXIII} Nonsense

Part LXXXIII

Nonsense

Nesamonė... Ryaan taip nepasielgtų, niekas taip nepasielgtų! Noel? Kam jam to reikia?
Tačiau ši paslaptis taip ir liko neišaiškinta, kad ir kaip bebūtų buvę įdomu, kas išdaužė langą taip ir nebesužinojau.

"Ar matei kažką?"

Nebeatrašiau į šią žinutę. Vienu momentu net nukratė gedos jausmas vien dėl to nes parašiau žmogui kuris tapo saldžia praeitimi. Nesvarbu, kad man neatrašius sekė dar viena ir dar viena, ir dar viena jo žinutės. Paryčiais jau pradėjau suprasti, kad Noel tai pabaiga. Tačiau gal dar ne vėlu atstatyti skaudžius santykius su Tomu? Gal dar galima atstatyti tą pirmąjį bendravimą? Gal gražus santykiai užgoš mano skausmą ir sąžinės graužatį?

Nors širdyje beprotiškai mylėjau Noel, laiko nešvaiščiau. Gal reikia pradėti vertinti tai ką jau turiu? Tačiau greitai, Tomas pavirto į Noel erzinimo įrankį.

10:02

- Labas rytas,- perbraukiau pirštus per Tomo plaukus.

- Labas,- jis nusižiovojo.

- Kaip miegojai?

- Gerai, tik nepamenu kada grįžai.

- Tu jau miegojai,- nervingai šyptelėjau.

Tada Tomas kažką kalbėjo... Negirdėjau nes mintys buvo kitur: Ryaan! Jis nieko nežino, jei Noel sužinojo, vadinas Ryaan taip pat turi sužinoti.

- Nori kavos?- pašokau nuo lovos.

- Dabar?- susiraukė vaikinas.

- Kodėl ne?

- Gal ir neblogai būtų.

- Tuoj grįšiu,- šyptelėjau ir išbėgau link baro paplūdimy.

10:27

- Labas rytas, Recha, kur tada dingai? tavęs tiek ieškojau!- Ryaan tarė vos pamatęs mane.

- Labas...

- Kažkas atsitiko?

- Nežinau... Neberadau tavęs tada, supanikavau... Pasigavau taksi ir grįžau čia...

- Tau tikrai galėjo kažkas nutikti.

- Žinau, bet aš čia,- šyptelėjau.

- Ir aš tuo labai džiaugiuosi, atleisk, kad neradai manęs,-jis nusišypsojo.

- Tai ne tavo kaltė juk, tačiau tai ne tai... Turiu kai ką tau prisipažinti.

- Klausau.

- Tas vaikinas... Nėra mano brolis,- parodžiau jam žiedą.

- Vadinas melavai man,- jis nusiminė.

- Atsiprašau, praėjo daug laiko tiesiog neturėjau drąsos pasakyti tau.

- Nežinau ar džiaugtis ar ne, nenoriu, kad mūsų santykiai nutrūktų net jei nebūsim kartu, tačiau skaudu, kad nepasakei man to.

- Aš atsiprašau...

- Vadinas mums šansų tikrai nėra,- jis surimtėjo, o aš tylėjau, kiek vėliau rudaakis prakalbo ir vėl:

- Ar net būdama susituokusi palaikysi ryšį su manim bent kaip su... Draugu?

- Žinoma!

- Gerai,- vis dar šiek tiek nuliūdęs tarė jis.

Tuomet prisiminiau, kad Ryaan turi rizikos prarasti darbą... Tačiau man neužteko drąsos jam pasakyti, tarsi žodžiai patys būtų užsikirtę gerklėje. Jis sužinos. Bet ne iš manęs... Tada pasidarė dar labiau gaila jo... Kodėl dėl mano klaidų turi kentėti nekaltas žmogus?! Ką aš darau? Viskas tiesiog griūna. Nebeturiu gerų santykių su Tomu, per mane bus atleistas ir įskaudintas Ryaan, o svarbiausia... Svarbiausia, kad daugiau tikriausiai niekada. Niekada nebejausiu Noel šalia savęs. Ši mintis man drąskė širdį į milijonus gabaliukų.

- Ryaan, nebenoriu nutraukti santykiu, tu mane visada palaikei, su tavim visada linksma ir tu tikrai esi išskirtinis, aš tau labai dėkinga,-šyptelėjau.

- Aš tikiuosi,kad taip ir yra,- jis padėjo kavos puodelius ant baro ir aš nuėjau.

11:00

- Skanaus,-šyptelėjau Tomui paduodama jam puodelį karštos kavos.

- Ačiū,- jis pabučiavo mane.

- Nubėgsiu paskambinti Justui, tuoj grįšiu.

Atsisėdusi balkone paskambinau broliui.

- Ar radai man Aladino lempą?- jis suprunkštė.

- Labai linksma, aš pasakiau Noel ir Ryaan apie Tomą.

- Pamiršk tą lempą ir pasakok,- jis atsikosėjo.

- Ką pasakoti? Ryaan man atleido? Su juo ar taip ar taip nebūčiau, jis liks tik geras draugas, o...

- O Noel?

- Noel pyko, mačiau kaip stipriai dega liepsna jo akyse. Viskas, tai tikrai pabaiga Justai,- mano akyse pasirodė ašaros.

- Nesamonė, netikiu.

- Tai tikrai pabaiga.