𝓔𝓰𝔂𝓹𝓽𝓲𝓪𝓷 𝓜𝓸𝓸𝓷 {II}

{XCI} Queen Of Disaster

Part XCI

Queen of Disaster

*Trys dienos iki išvykimo*

Taip ir buvo. Taip ir turėjo būti! Aš juk tai žinojau. Atsirėmusi į sieną pagaliau sulaukiau jo. Nieko nesakiau, tik tarsi sustingusi ir kiaurai permirkusi stovėjau atsirėmusi į sieną bei žiūrėjau kaip Noel valgo mane akimis vis labiau artėdamas. Kai jo delnas palietė mano žandą jis šiek tiek pasilenkė ir tyliai tarė:

- Recha...

Virpėjo ne tik mano kūnas ir širdis, bet ir mano siela. Jis ir vėl prakalbo:

- Kaip negražu.

- Aš nenorė...-tariau.

- Ar po įvykio su ta mergina mano mašinoje matei su kažkuo kitu mane dar kartą?- jis mane pertraukė.

- Ne,- išlemenau.

- Ne,- tarė jis.

Keliom minutėm įsivyravo tyla. Tada jis ir vėl prakalbo:

- Ką turėčiau su tavimi daryti?- jis šiek tiek susiraukė.

Nemeluosiu, pirmos mintys tikrai nebuvo susijusios su seksualumu. Tikėjausi, kad būsiu išardyta į visas dalis ir palaidota kažkur čia, o mano prarukyti plaučiai atsidurs maišelyje su vandeniu ir visais kitais organais. Ne, tai juk ne filmas. Čia gi Noel, po velniais,čia gi aš!

- K... Ką?- pasimečiau.

- Ar turėčiau tave nubaust? O gal pamokyti kaip reikia elgtis?- jis suspaudė mano žandikaulį.

Turėčiau pripažinti, kad nemažas kokteilių kiekis man apsuko galvą. O gal čia Noel...
Gal jis kiekvieną mano gyvenimo minutę paverčia drama. Aš nieko neatsakiau, tik apsivijau savo rankomis jo kaklą ir jau visai netrukus mes bučiavomės.
Mačiau, kaip kažkuriuo metu Ryaan mus užtiko. Bet man jau neberūpėjo...

Aš mylėjau Noel.
Labai stipriai.

Mačiau kaip jis liūdnai žvilgčioja į Noel rankas ant mano liemens, kaip jis žvilgčioja į mano akis kurios su aistra ir meile žiūri į tą aukštą ir beprotiškai gražų vyrą. Žinojau, kad Ryaan viską mato.

"Tegul... Tegul visi žino! Man niekas neberūpi, man reikia tik jo, tik jo vieno! Nebenoriu daugiau bėgti!"

Taip tada kartojau sau ir norėjau įkristi į stiprų Noel glėbį ir daugiau niekada iš jo neištrūkti.

- Žinai išdulkinčiau tave čia, bet po to galime turėt problemų,- Noel nusišypsojo.

- Ha, tuomet dingstam iš čia,-nusijuokiau.

Noel vedėsi mane per didžiulias minias žmonių kuriem taip pat viskas nerūpėjo tą akimirką, taip pat kaip ir man. Aš pagaliau atsipalaidavau! Pagaliau viską pamiršau.

- Recha?- išgirdau už savęs Ryaan balsą.

Sustojau, atsisukau. Jis žiūrėjo į mane liūdnom akim.

- Nesuprantu,- jis tarė.

Aš nespėjau jam nieko atsakyti, kai Noel užbėgo įvykiams už akių ir laikydamas mano ranką patraukė mane už savęs. Jis kažką užrisumojo kalba kurios vis dar nesuprantu ant išsigandusio Ryaan. Paliečiau Noel ranką:

- Einam, prašau...

Jis nesiklausė, jis kalbėjo kažkokius žodžius ir net nesiruošė sustoti. Tada Ryaan pratrūko ir griebė mano riešą. Jaučiausi kaip virvė, kurią iš abiejų pusių bando patraukti tai dešinėn tai kairėn.

- Recha, paklausyk. Neik su juo, tu jo nežinai, jis šlykštus ir pavojingas žmogus,- aiškino man Ryaan.

Tai buvo tragedija! Jie abu pykosi, o aš stovėjau bandydama kažką suprasti. Nejaučiau kaip žmonės keistai žiūri į šį šou. Aš mačiau tik Noel ir Ryaan. Mes tarsi stovėjome tryse, o viskas ką jaučiau tai ledinius lietaus lašus krentančius ant mano skruostų kartu su karštom ašarom. Rodės jie rėkia vienas ant kito vis garsiau ir agresyviau, kol pagaliau Noel trenkė Ryaan ir iš jo nosies pasruvo kraujas.

- Gana!- užrėkiau.

Tikrai. Tikrai buvo jau gana. Įsivyravo tyla. Nebegirdėjau net muzikos ir žmonių už savęs. Pažvelgiau į Noel kuris stipriai kvėpavo, vėliau į Ryaan, kurio kraujas jau buvo pasiekęs apatinę lūpą.

- Paleisk mane,- tariau Ryaan.

- Vadinasi jis?- Ryaan paleido mano riešą.

Aš tylėjau. Pažvelgiau į Noel, kuris šiek tiek šypsojosi.

- Atleisk,- tariau ir pasitraukiau prie Noel.

Šis kažką taręs ir šiek tiek nusijuokęs apsivijo ranka aplink mano liemenį ir mes nusisukome.
Žinojau, kad Ryaan man daugiau niekada nebeatleis... Žinojau, kad viskam ateina pabaiga. O dabar tai buvo pabaiga mūsų draugystei. Ar jaučiausi kalta? Taip! Noel rankos buvo suteptos krauju, tačiau širdis... Mano širdis buvo taip pat!

Aš pagaliau pasirinkau.