𝓔𝓰𝔂𝓹𝓽𝓲𝓪𝓷 𝓜𝓸𝓸𝓷 {II}

{LIII} Coming Back

Part LIII

Coming Back

Tačiau staiga lėktuvas pasuko staigų posukį į dešinę ir pradėjo vėl kilti virš debesų. Atsirado elektra, o lėktuvo palydovė su nusiraminimu pranešė, jog lėktuvas buvo suvaldytas ir tuo metu tarsi po visų pilkų, juodų debesų iškilo ryški, geltona saulė.

Mano širdis vis dar smarkiai daužėsi į šonus, o rankos šiek tiek šaltai drebėjo iš baimės, priversdamos po kūną bėgioti šiurpuliui.

- Viskas gerai,- Tomas pabučiavo mane į žandą.

Padėjau galvą ant jo peties ir užmerkiau akis.
Vis dar negalėjau nusiraminti, norėjau, kad tai kuo greičiau baigtusi.

Bet aš jau žinojau, kad viskas turi pabaigą, tai man įrodė Noel. Todėl net ir ši katastrofa trukusi keliasdešimt minučių pasibaigė, kaip ir kažkadaise baigėsi mūsų meilė vienas kitam, nors tikriausiai jos net nebuvo.

Po keliolikos minučių atsimerkiau. Pro saulėtą langą buvo matyti daugybė pastatų, bei kažkur tolumoje sausi smėlynai. Mano lūpų kampučiai pakilo. Kaip nežmoniškai, buvo gera matyti vėl tą patį vaizdą, koks nepaprastai stebūklingas tai buvo jausmas. Tarsi mano didžiausia svajonė vėl būtų išsipildžiusi. Aš ir vėl čia. Aš ir vėl šiame stebūklingame, spindinčiame krašte.

Lėktuvas saugiai leidosi ir žmonių plojimais palydimas palietė žemę. Išlipus, kaip ir aną kart per kūną šoktelėjo karščio banga.
Atsiėmėme lagaminus, nusipirkome Egipto vizą ir autobusu iškeliavome viešbučio link.
Visos gatvės rodos buvo jau pažįstamos, džiaugiausi būdama čia, tačiau širdyje kirbėjo ne tik entuziazmas, bet ir jaudulys.
Gal viskas bus gerai? Gal nei vieno iš jų ten nebebus... Gal jie manęs nebeprisimins, bet aš to nenoriu! Ginčyjausi su savo mintymis.
Bet aš turiu sužadėtinį, tuo viskas juk ir pasakyta.

Visą kelionę neatitraukiau akių nuo autobuso lango. Jame tarsi mačiau Noel atspindį kurį palikau tada lange. Puikiai žinojau kokias skaudžias ilgesio natas grojo mano širdis, bet aš nieko nebesitikėjau. Net jei Noel ten pamatysiu, jis man įrodė, kad viskas turi pabaigą ir ji nevisada būna lyg pasakoje.

Ir pagaliau aš to sulaukiau. Prieš mano akis - saulės nušviestas, blizgantis, milžiniškos piramidės formos pastatas. Besišypsantys, jau matyti darbuotojai pasitinkantys naujuosius lankytojus. Norėjau pasakyti Tomui, kaip pasiilgau šitos vietos, bet negalėjau, jis to žinoti neturėjo. Mes, vieninteliai išlipome iš autobuso, pasiėmę lagaminus iškeliavome registratūros link. Užsidėjusi didžiulę, juodą skrybelę,palenkiau galvą žemyn.

- Viskas gerai?- paklausė Tomas.

Negalėjau jam pasakyti: "Taip, nenoriu, kad mane pamatytų šio viešbučio savininkas su kuriuo turėjau nenusakomą žodžiais romaną, jeigu kartais jis vis dar netyčia mane prisimena."

- Taip,- atsakiau.

Pažinau vieną registratūros darbuotoją, todėl mano akis pagavo jo nedidelė šypsena, bet stengiausi neatsakyti tuo pačiu. Sutvarkius dokumentus bei užsidėjus viešbučio apyrankes mes nuėjome pietauti. Žinoma, ši vieta buvo mieliausias kampelis žemėje, todėl ašaros prie pietų stalo, kaip pirmąjį kartą tikrai akyse nesikaupė. Mėgavausi kiekivenu maisto kąsniu, kiekvienu saulės spinduliu kuris apšviesdavo didelius langus. Kiekviena viešbučio detalė man kėlė neapsakomus jausmus, prisiminimus. Norėjau apeiti kiekvieną jo kampelį, prisiminti tai kas liko praeities migloje, to ko galbūt niekada nebesusigražinsiu.

Papietavę, buvome nuvežti į namelį.
Šį kart jis buvo dar arčiau jūros nei pirmasis.
Išsikrovusi kelis daiktus bei persirengusi į ploną suknelę tariau:

- Norėčiau pailsėti, pavargau.

- Žinoma, jei nori galiu pasilikti su tavim čia,-tarė Tomas.

- Ne, eik prie baseino aš ateisiu vėliau,- sumelavau.

- Tikrai?- paklausė jis.

- Tai aišku,- apsikabinau jį.

Tomas per kelias minutes persirengė ir išėjo link baseino. Aš kritau ant lovos. Vėl prisiminimai perbėgo per mano mintis. Aš troškau. Troškau išrėkti visam Egiptui kaip stipriai jo pasiilgau!
Galvojau, ar viskas bus taip kaip pirmą kartą, o gal priešingai, nebebus nieko.
Aš degiau iš noro bėgti prie jūros, nebuvau pavargusi, žinoma tai buvo melas, norėjau būti vėl viena su savimi, norėjau jaustis laisva - tokia kaip buvau tada.
Todėl aš nieko nelaukiau. Pravėriau balkono duris ir jau išsitraukusi cigarečių pakelį norėjau vieną prisidegti, tačiau padėjau atgal. Greitai nulipau laipteliais žemyn bei pasileidau bėgti link jūros su viltimi, kad sutiksiu Ryaan.