𝓔𝓰𝔂𝓹𝓽𝓲𝓪𝓷 𝓜𝓸𝓸𝓷 {II}

{LXXXVII} House of Cards

Part LXXXVII

House of Cards

Aš nežinau kas tai buvo. Tikriausiai gėdos akimirka, nusivylimas savimi ir dar milijonas jausmų kartu. Norėjau tuč tuojau atsukti laiką atgal ir viską pakeisti. Bet juk tas jau buvo nebeįmanoma. Viskas ką turėjau tai kita sekundė, o po jos dar kita ir dar kita ir...

Ir taip toliau. O kas iš to? Visą laiką gyvenusi blyksinčia akimirka dabar rūpinsiuos ateinančia? Juk tai kvaila. Turiu viską kažkaip pataisyti. Visas klaidas ką padarė mano šalta širdis.

- Aš pagalvosiu,- atsistojusi jau ruošiausi eiti, kai ranką sugavo jis.

- Apie ką?- Noel tarė.

- Apie amžinybę ir tave.

- Nejaugi? - jis nusijuokė.

- Aha.

- O juk tu jau pažadėjai man šitą,- jis tyliai tarė man nueinant.

- Kada?- atsisukau sekundei.

- Šiąnakt.

Ah! Galva rodės tuoj sprogs. Visko buvo per daug! Nors ir kaip man būtų patikusios visos dramos tai buvo tiesiog per daug! Man reikėjo viską gražinti į savas vietas. Aš priėjau prie Ryaan.

- Nesuprantu tavęs,- jis tarė.

- Aš irgi,- tariau.

- Kodėl?- jis paklausė.

- Kas?

- Kodėl tu taip darai?- jis nusijuokė.

Tylėjau ir kantriai laukiau paaiškinimo.

- Kodėl man sakai, kad esi susižadėjusi, kad tai pabaiga ir taip toliau, kai būni su juo.

- Aš...- buvau pertraukta.

- Tu? Recha, galvoji, kad esu kvailys kuris patikės viskuo, kuriam užtenka tik žodžio atsiprašau ir visko kaip nebūta, taip?

- Ne, taip nėra, tiesiog...- Mano žodžius ir vėl nutraukė jo.

- Tiesiog?- Ryaan piktai tarė.

- Ar gausiu šansą pasisakyti!?- pakėliau toną.

Vos tai ištarus pajaučiau šalia savęs stovintį Noel. Jis pažiūrėjo į piktą Ryaan ir po kelių sekundžių tylos ant baro stovėjo stiklinė su konjaku prieš Noel akis. Jis prieš panėrdamas savo lūpas į gėrimą žvilgtelėjo į Ryaan, tuomet į mane ir šyptelėjo. Tikriausiai jis darė tai ką visada dariau aš. Šypsojausi kai aplinkuj mačiau dramas ir pykčius. Dabar tai darė jis. Jis mėgavosi mano ir Ryaan iškelta scena.
Jis dar kartą žvilgtelėjo į mane ir tarė:

- Susitiksim.

Noel nuėjus Ryaan prabilo:

- Žinai, nekenčiu jo.

- Kodėl?

- Nes jis yra šlykštus, pasikėlęs cinikas, kuris tikrai nenusipelnė tavo dėmesio.

- Juk tai netiesa,- tariau.

- Duok jam laiko, pati pamatysi.

O gal Ryaan buvo vis dėl to teisus?

-Kodėl tau tai turėtų rūpėt?

- Nes man rūpi tu!- jis tarė.

- Kiek matau visiem aš labai rūpiu...

- Tik ne jam,- jis parodė žvilgsniu į Noel.

Ryaan žodžiai įplieskė manyje abejones. Aš pradėjau nebepasitikėti savimi ir Noel. Rodės tiek stengiausi dėlioti tą kortų namelį į savo vietas, bet vienas sakinys sugriaudavo jį per sekundę. Ir tada vėl viskas iš naujo.
Ar Noel tikrai niekas nerūpi? Gal jis eilinis mergišius? Ar Ryaan tiesiog pavydi?

- Nepyk,- tariau ir nusisukusi nuėjau link namelio, o ten irgi laukė ne toks malonus siurprizas.

07:01

- Labas rytas,- nustebau pamačiusi Tomą geriantį kavą.

- Gal ne toks ir labas tas rytas,- jis tarė.

- Nesuprantu.

- Ne, čia aš nesuprantu kas vyksta ir kur tu būni.

- Ką?

- Manai nieko nesuprantu? Kažkur išeini naktimis.

- Baik,- nusijuokiau.

- Beje, kas tas vyras?

- Koks?- šiurpas bėgiojo mano kūnu.

- Tas pats, kuris tada priėjo prie mūsų, kai praradai samonę restorane.

- Juk sakiau, kad viešbučio sav...- Tomas mane pertraukė.

- Mmm... Kažkada sakei, kad fotografas,- jis šyptelėjo.

"BLET"

Riebiai nusikeikiau mintyse. Gailėjausi mintyse, kad paskutinį kartą kai kalbėjau su Justu nepaprašiau jo gražaus karsto ir auksinių raidelių ant antkapio, nes dabar pats laikas numirti. Jei ne natūralia mirtimi, tada iš nevilties.

Stovėjau ir nežinojau ką sakyti. Vis dėl to nepasidaviau:

- Nesamonė, nesakiau taip,- šyptelėjau.

- Žinoma, kad nesakei. Dar nesakei, kad jau buvai čia kažkada,- jis šnekėjo toliau.

- Iš kur čia ištraukei šitą?- sukryžiavau rankas.

- Iš svečių archyvo registratūroje,- jis mirtkelėjo man.

Dar didesnis "BLET"

- Kada ketinai viską papsakoti?- jis nenustojo kamantinėjęs manęs.

- Nežinau...

- Noriu žinoti viską,- nenusileido jis.

- Neprivalau tau nieko aiškinti,- supykau, nors neturėjau dėl ko.

- Gerai...- jis nutilo.

- Jis man viską pasakys,- po kiek laiko tarė Tomas.

O tada aš pajaučiau baimę. Šūdas...
Tikrų tikriausias š...

- Pirmyn, eik paklausk jo!- tariau ir trenkusi durimis išėjau.