Na štai, išaušo rytas, kuris dažniausiai beveik kiekvieno žmogaus tampa galvos skausmu... Na aš nesakau, kad jos nepatina, kaip kokiam Grinčui, ne, aš prieš jas nieko blogo neturiu, tiesiog manau, jog ši diena paprasčiausiai yra per daug išaukštinama ir tiek...
Daugiau nebetinginiaudama, kad ir kaip norėjau, išlipau iš lovos ir nutepsėjau į vonią.
– Tai tu dar neapsirengei? – tik man išėjusi iš vonios dar vis apsijuosus kūną rankšluoščiu, staiga įsiveržusi į kambarį Anna sušuko.
– Jezus, gi nespėjau... Dabar dink, tuoj ateisiu, – išstūmiau ją iš kambario. Ji kartais būna tokia nervinanti, bet aš ją vis tiek begalo myliu kaip labai gerą draugę.
Taigi, jog Anna vėl nebeįsiveržtų pasiskubinau šiek tiek, kiek leido dabartinė mano padėtis ir apsirengusi bei labai minimaliai pasidažiusi nusiledau į apačią. Tik nusileidus ten manę jau laukę mergina, kadangi vykstame pirkti Eric dovanos, kurios vakar taip ir nenupirkau.
Na kadangi nieko įdomaus neradome, kad tikrai būtų faina, tai nupirkau jam rolex laikrodį, kad ir kaip lėkštai tai atrodytų... Aš tiesiog nieko daugiau nesugalvojau.
Jau išlipus iš Annos automobilio, suskambo mano mobilusi, o ten švietė mamos numeris, todėl nieko nelaukusi perbraukiau pirštu į dešinę ir atsiliepiau.
– Su Kalėdomis, mieloji.
– Tave taip pat, mama, – Anna supratusi, jog liksiu lauke nuėjo į vidų.
– Kaip tau ten sekasi? – supratau link ko ji suka pokalbio eigą.
– Puikiai, labai pasiilgau merginų, – kuo linksmiau atsakiau.
– Labai džiaugiuosi už tave.
– O kaip tu? Galiu parskristi, jei reikia, nes juk vis dėl to tai pirmos šventės be tėčio, o dabar ir be manęs, – gyliai širdyje pajaučiau tikrai didelę sąžinęs gražatį.
– Ne, net nebandyk, – griežtai atsakė. – Aš noriu, jog tau viskas gerai būtų ir, kad tu gerai jaustimeisi, – jau švelniau atsakė.
Su mama pakalbėjau dar keleta minučių ir pokalbis baigėsi, nes pas ją atėjo kaimynė, todėl susitarėme susisiekti vėliau.
Įėjusi į vidų išgirdau veikiantį televizorių, todėl nusirengusi striukytę ir nusimovusi batus patraukiau link to garsą skleidžiančio daikto. Ten rodė kažkokią konferenciją, bet kadangi visą pasakojo italų kalba, tai galima sakyti beveik nieko nesupratau, na tik pavienius žmodžius supratau, iki kol vaizdas nepasisuko ir nepamačiau jo. Ten jis sėdėjo prie stalo, prie kurio buvo daug įvairiausių mikrofonų ir atsakinėjo į įvairiausius klausimus. Buvo klausimai užduodami keliomis kalbomis, iki kol paklausė anglų kalba, ką galėjau ir aš suprasti.
– Kokie jūsų dabartiniai santykiai su ta užseniete mergina? – Alan veidas akimirksniu pasikeitė. Jis tamo apniūkęs sakyčiau gal kiek piktas.
Atsakymo laukiau ir aš ištempusi ausis, nes jis tik tylėjo ir žiūrėjau į savo rankų pirštus.
– Jokie, – atrodo po visos amžinybės atsakė.
– Bet mūsų žiniomis ji laukiasi, – vis dar neatsrojo nuo jo.
Jis jau norėjo kažką atsakyti, bet nespėjo, nes staiga televizoriaus ekranas apniuko. Nesupratusi kas įvyko apsisukau atgal ir pamačiau Eric su pulteliu rankoje ir liūdnu žvilgsniu spiginančiu tiesiai į mane.
– Eime, merginos prašė tave pakviesti, – tiek pasakęs apsisuko ir išėjo.
Jau po truputį artėjo vakaras, todėl nusprendėme pasipuošti mimi Kalėdų eglutę bei šiaip keleta šventinių dekoracijų padėlioti, jog nors kiek švenčių atributikos būtų.
