Diego pov:
Nuo Gytės atvežimo į ligoninę praėjo jau keturios valandos, o žinių jokių. Skambinau Alanui, jog praneščiau, kad Gytė gimdo, bet kaip visada jo telefonas ne ryšio zonoje. Dar turėjau vilties, kad jis atsilieps ir išgirdęs naujienas grįš atgal, bet po vienuolikto karto bandymo su juo susisiekti pasidaviau. Labai ne laiku vėl Markas pasirodė viešumoje, tarsi žinodamas apie artėjantį gimdymą, o ir Alanas kaip išdegęs akis pats vyko ten visko pabaigti, kai paprasčiausiai galėjo pasiųsti kažką kitą tai atlikti už jį...
Jau einant penktai valandai, kai iš Gytės jokių žinių suskambo mobilusis ir pažiūrėjęs kas skambina pamačiau šio vakaro „žvaigždė", todėl nieko nelaukdamas pakėliau ragelį.
– Kur tu dingęs? Bent žinai kas čia dedasi? – jam neleidus pratarti nei žodžio užsipuoliau.
– Mažink gazą, – girdėjau, jog jis būtų lyg ir kažkokiame dideliame žmonių susibūrime. – Kas yra? Greičiau pasakok, neturiu laiko.
– Gy-, – jau norėjau sakyti, bet pasigirdo šūvis kažkur pas Alaną ir ryšys nutrūko. Bandžiau dar kartą skambinti, bet net nesujungė, o iškarto nukreipė į balso paštą.
Dar taip sėdint nežinioje pagaliau atvyko ir Ericas su Anna bei Denissa. Merginos atvyko su daug gėlių, balionų įvairių spalvų bei nešinos meškinus, kuriuos vos panešė, kadangi jie buvo iš tiesų labai dideli ir nenustygo vietoje, o Ericas tiesiog nerodė emocijų, nes žinojo visą situaciją kas buvo, kai vykome čia, priešingai nei merginos.
– Yra naujienų? – priėjęs arčiau manęs paklausė, kol merginos ten kažką tarpusavyje kalbėjo. Aš papurčiau galvą ir toliau žiūrėjau į grindis. – Nei blogų, nei gerų?
– Ne, supistai jokiu! – pratrūkau.
– Ei, ramiai, juk tai Gytė., – uždėjo ranką ant peties. – Ji nenugalima.
Erico pov:
Nesuprantu kodėl tas Diegas taip užsiplieskė, kai paklausiau paprasto klausimo apie merginą?
– O jai šis kartas buvo paskutinis, kai matome ją? – pakėlė akis į mane ir jose mačiau didžiulę baimę ir liūdesį. Jausmas buvo, jog žvelgčiau į įsimylėjusio žmogaus akis. Ar jis..?
– Ei, vyruti, ar tu kartais-,
– Ne, – pertraukęs mane staigiai atsistojo ir išėjo kaip supratau iki kavos aparato, nes pasuko link jo.
Jei tai tiesa, kad Diegas kažką jaučia mūsų Gytei, tada jis praktiškai pats sau išsikasė kapą, nes Morettis neleis tam nutikti, jog tarp jų užsimegztų kažkoks romanas, ypač, kai jis pats yra pametęs galvą dėl lietuvaitės...
Gytės pov:
Pramerkusi akis greitai vėl prisimerkiu nuo per didelės šviesos. Labiau apsipratus akims apsidairiau ir viename kampe pamačiau du lopšelius, kuriuose buvo mano angelėliai. Palengva atsisėdusi, kiek leido žaizda pilvo srityje, nes darė cezario pjūvį, kaip ir sakė gydytojai, kadangi tik tokiu būdu mano šviesos spindulėliai galėjo išvysti šį pasaulį, pamačiau mažiukus žmogučius, kuri gulėjo ir nesuprato kas vyksta. Mergytė buvo suvystyta į rausvą vystyklėlį ir ji buvo šiek teik mažesnė už savo brolį ir atrodė nuo mažiausio garselio pravirks, atvirkščiai nei brolis, nes jis kuo ramiausiai snaudė, o per miegus suraukė nosytę ir sučepsėjo, kas mano širdį dar labiau ištirpdė.
– Sveiki, panele, – į palatą atėjo jauna seselė. – Kaip jaučiatės?
– Puikiai, – kaip ir sakiau mažoji princesė tikriausiai išsigando tokio triukšmo, nes vis gi jie nėra prie to pratę pravirko. Seselė greitai sureagavo ir paėmė ją į rankas.
