Visas dienas jaučiuosi lyg nesava, jaučiuosi kaip mirusi. Mano gyvenime jau susidariusi rutina. Atsikeliu, nueinu į dušą, apsirengiu, suruošiu dvyniu, pamaitinu juos, palaukiu kol Alanas išeina į darbą arba pas tą Carlą ir užsidariusi namuose būnu su vaikais. Po to vakaro, kai jis pats prisipažino, jog turi kitą, jis elgiasi kaip niekur nieko, vėl toliau rodo meilę man ir dvyniams. Arba jis nepamena, jog mane sumaišė su kažkokia kita mergina, arba tik apsimeta, jog nepamena. Jei nežinočiau nieko apie tą Carlą manyčiau, jog viskas gerai ir jis tikrai mane myli bei nori viską gyvenimą su manimi praleisti, bet deja tačiau... Tai tik dar viena jo vaidybą. Žinot, manau jis būtų ne ką blogesnis aktorius už verslininką, o galbūt net gi geresnis. Vis kiekvieną kartą jam pasakius „myliu Tave" per širdį pereina didžiulis skausmas, nes žinau, jog tai melas, kad tai nėra tiesą ir nuoširdūs jausmai...
– Viskas, Gyte, pradėk kažką daryti, – pati save subariau ir pradėjau mąstyti kaip išsiaiškinti kas ta mergina.
Užmigdžiusi dvynius pietų miegelio pasikviečiau Anną ir Denisą pas save. Ai beje, dar niekas, o ypač Alanas nežino, jog aš šiek tiek palaikau ryšį su Svajone. Nuojauta kužda, jog jos toks sugrįžimas yra tik dar vieno plano dalis, bet tikrai noriu galvoti, jog ne viskas taip šūdina gyvenime ir turiu žmonių, į kuriuos galiu atsiremti ištikus bėdai. Žinoma aš jai nieko nepasakojau apie tą paslaptingąją Carlą, nes kaip ir sakiau nežinau jos ketinimų, o ir šiaip nenoriu iš jos gailesčio, noriu kol kas išsiaiškinti kas toji mergina, galbūt tai jos giminaitė... Nors ką aš čia kalbu, tikrai jis nebūtų manęs sumaišęs su jokia giminaite, jis ryškiai man už nugaros turi kitus santykius, apie kuriuos tikrai greitu metu sužinosiu.
– Sveika, – merginos atvažiavo gal po kokių penkiolikos minučių, kai jas pasikviečiau ir žinoma atsivežė vyno, kurio man tikrai labai reikia šiuo metu, o galbūt net gi ne tik vyno, o kažko stipriau, kas suteiktų drąsos pažvelgti tam vyrui tiesiai į akis ir viską išrėkti kaip kas, nes panašu, jog jis nesiteikia pradėti kalbėti pirmas.
– Nežinot kas ta Carla? – prisėdus svetainėje ir užpildžius taures alkoholiniu gėrimu, o Annai įpilus sulčių, kadangi ji laukiasi, iš karto ėjau prie reikalo.
– Amm, kažkur girdėtas vardas, o kas? – Denisa pirmoji atsakė į mano klausimą, o Anna sėdėjo toliau susimąsčiusi.
– Anna? Žinai kažką? – žiūrėjau į ją su viltimi, jog ji kažką pasakys man naudingo.
– Esu girdėjusi kaip Alnas su Ericu kalba apie ją, kai jis buvo atvykęs pas mus, bet nelabai ką supratau, o kas? – vadinasi Ericas žino apie ją. Tai negana to, jog Alanas man meluoja, tai ir Ericas prie viso to yra prikišęs nagus, kurį laikiau tarsi broliu, kuriam galėdavau išsipasakoti ir kreiptis bet kuriuo paros metu.
– Nieko, šiaip paklausiau, – šyptelėjau ir pakeičiau temą.
Su merginomis prabuvome kelias valandas, iki kol atskėlė dvyniai. Žinoma Denisa išgirdusi, jog jie jau verkia antrame aukšte, pasileido tekina link jų, nuo ko mes su Anna tik juokėmės, nes vaizdas tikrai buvo juokingas, kai ji metusi taurę staiga išbėgo, bet visas juokas baigėsi, kai pro kiemo vartus įsuko juodas, maserati automobilis ir po kiek laiko iš jo išlipo rimtas, bei šalčiu dvelkiantis pragaro valdovas. Tik pamačius jį iš karto sukilo prisiminimai iš to vakaro, kai jis mane sumaišė su ta Carla...
– Gyte, ko verki? – Anna prisėdusi prie manęs paėmė už mano rankos bei švelniai ją spustelėjo.
– Neverkiu, tiesiog turiu alergiją dulkėms, – pasakiau visišką nesąmonę, nes Alanas yra didžiausias pedantas, todėl čia nei vienos dulkelės nėra, kadangi Luana kiekvieną dieną italo paliepimu blizgina namus.
