PASMERKTA MIRTI

1 : Pirkėjas

1 Dalis.

„Ir kaukitės Alacho kelyje su tais, kurie su jumis kaunasi, bet pirmi nepulkite. Iš tiesų, Alachas nemyli tų kurie pirmi užpuola." - Šv. Koranas.

- Arissa, mieloji. – žadino mane mama, ji nė nenumanė , kad  iš tiesu aš nemiegojau.

Visa naktį praverkiau ir maldavau Alacho, kad man padėtu, bet šįkart Alachas ne mano pusėje. 

- Aš pabudusi. – mano balsas buvo duslus. 

Mano lova sugirgždėjo, nuo mamos svorio, jaučiu, kaip ji sėdi šalia manęs. Norėčiau, kad ji mane apkabintu ir pasakytu : Nesijaudink viskas bus gerai. Bet to nesulauksiu, niekada. 

- Tu privalai keltis, tuojau atvažiuos tavęs pasiimti. – mamos balsas atrodė džiugus. 

- Aš nenoriu. – tai pasakydama dar labiau susigūžiau į kamuoliuką. 

Nejaugi ji negali suprasti manęs? Nejaugi taip sunku mylėti savo dukrą, savo kraują. Jei būtu mano valia, pasirinkti motina, tai tikrai nesirinkčiau šios moters. 

- Arissa, jei nesikelsi privalėsiu pakviesti tėvą. – kalbėjo ji rimtai. 

Atsidusau ir išsiverčiau iš lovos. 

- Jau geriau gyvenčiau Europoje, ten turėčiau visas teises. – pasakiau tai, kas neturėjo išeiti iš mano burnos.

- O Alache! Vakarų moterys, siekiančios pagarbos, dažnai turi rengtis ir elgtis kaip vyrai, ir iš jų praktiškai yra tikimasi savo vaikų poreikių atsisakymo jų karjerų vardan. – mano motina kalbėdama susiėmė už galvos.

Nieko jai neatsakiau manau ne laikas ginčitis, juk šiandien tikriausiai matomės paskutinį kartą. Nuėjau prie veidrodžio ir pradėjau šukuoti savo ilgus tamsius plaukus. Norėjau šį momentą pranykti ir niekada nebegrįžti į šiuos namus. Negaliu tikėtis, kad naujuose namuose su manimi elgsis geriau. 

- Tavo tėvas dažnai išreiškia užuojautą moterims Vakaruose, kurios dažnai kenčia nuo seksualinio išnaudojimo ir piktnaudžiavimo namuose ir darbe, nebūdamos vertinamos už savo tradicinius vaidmenis.- tai ištarė mano mama prieš išeidama.

Ir kuo ji pati gali pasigirti? Kad jos seksualiai neišnaudoja tėvas? Vakaruose, bent baudžiama už tai, o ji negali pasiskųsti niekam. Net jos gyvai motinai ji nerūpi, galbūt todėl aš jai nerūpiu taip pat. Pastebėjau, kad šalia lovos gulėjo mažas lagaminas su mano drabužiais, na taip aš daug rūbų neturiu. Mano tėvas išleido sutaupytus pinigus, naujam televizoriui, nors jis man prižadėjo nupirkti suknele. Nežinau, kodėl mane pardavė tėvas, galbūt jam reikėjo naujų ožkų? Jis gyvulius myli labiau, nei moteris. Arba tiesiog mano tikras tėvas norėjo manęs atsikratyti, stebiuosi, kad jis manęs nesugalvojo sudeginti. Pas mus populiariausia pasmaugti arba sudeginti gyva, ak taip ir nepamirškime užmėtyti akmenimis. 

Mačiau per kambario langą, kaip mano seserys atlieka lauko darbus. Bjaurioji sesuo semia vandenį tam, kad pagirdytu gyvulius. O mano brolis sėdėjo ant žolės su šiaudu tarp dantų. Vyrams gyvenimas toks lengvas, Alachas juos apdovanojo. 

Mano mama grįžo į kambarį su didele metaline vonia, bei švariais rankšluosčiais. Vonia ji pastatė prie sienos ir išėjo iš kambario. Per ta laiką nusivilkau savo pižamą. Netrukus ji grįžo su karšto vandens kibirais ir juos išpylė į vonią. Įlipau į vonią, pajaučiau kaip kiekvienas mano įsitempęs raumenukas atsipalaiduoja. Mano mama paėmė kempine ir įtrynė į ją muilą. 

- Turi būti švari. – ištarė mano mama prieš pradėdama trinti mano nugara. 

Palenkiau galva, kad būtu didesnis priėjimas prie kaklo. Mano mama skaudžiai plovė nugara ant kurios buvo pilna mėlynių. Prieš savaite buvau nubausta tėvo , tad gavau penkis kirčius į nugarą. Nugara skauda iki šiol, galbūt todėl, kad vienoms žaizdoms nespėjus užgyti, atsiranda kitos. 

- Tavo nugara atrodo neblogai. – nusišypsojo motina.

Žinau, kad iš dalies ji meluoja, mano nugara atrodo siaubingai. Kiekviena kart, kai mano nugaroje atsiranda naujų žaizdų, negaliu jų gydyti, nes tėvas neleidžia. Negaliu jam prieštarauti ar tiesiog pavogti gydomąjį tepalą iš vaistinėlės, tada nukentėčiau dar labiau.

- Kodėl mane pardavėte? – paklausiau.

Girdėjau mama atsidūstant, tikriausiai ji tikėjosi, kad nepaklausiu. 

- Tai ne tavo ir ne mano reikalas, tai buvo tavo tėvo sprendimas. – ištarė ji trindama mano koja. 

Eilini karta nusprendžiau patylėti, kai baigėsi mano maudynės, mano mama atnešė čadra ( galvos, smakro, kaklo apdangalas). Pastebėjau, kad ji buvo nauja, nes visos mano čadros buvo nunešiotos. 

- Turiu tau dovana. – ištarė mama su šypsena. 

Stengiaus kuo greičiau nusisausinti kūną, šia akimirka buvau pamiršusi visas blogybes, juk ne kasdien gaunu naujų rūbų. Nuo pat mažens man įskiepijo, kad čadra saugo moters dorovę ir gerąsias jos savybes.

Apsivilkau apatini trikotažą ir motinos padėdama užsivilkau rūbus, bei apsijuosiau nauja čadra. 

- Vau , kokia švelni medžiaga. – sušnabždėjau. 

- Tai dar ne viskas. – tai tardama mama ištiesė auksine apyranke. 

Užsidėjau apyranke ant savo rankos, ji atrodė tobulai. Tai pirmas mano papuošalas. Nejaugi jai tėvas leido, dovanoti man dovanas? Tai kažkas labai keisto. 

- Norėjau, kad išvyktum graži bei švari. – nusišypsojo ji.

Nužvelgiau save veidrodyje atrodžiau labai gražiai.

- Eik pusryčiauti aš sutvarkysiu tavo kambarį. – tik jai tai ištarusi prisiminiau, kad turiu uždraustąją knygą. 

- Ne mama, leisk man. – tai ištariau per ne lyg nervingai.

- Ar tu kažką slepi nuo manęs? – paklausė ji įtartinai. 

- Žinoma ne. 

Ji nužiūrėjo mane nepatikliai.

- Prisiek Alachu! – vos nerėkė ji.

Negaliu prisiekti Alachu, nes tai būtu baisus melas. Vis vien šiandien paskutinė diena, kai esu čia, tad galiu rizikuoti viskuo. Nuėjau prie lovos ir iš po čiužinio ištraukiau knyga. Mano mama griebė knyga iš rankų ir nužvelgė ja. Net nespėjau pajusti, kaip gavau skaudu antausį. 

- Tai štai iš kur pas tave Vakarietiškos pažiūros, tai privalo pamatyti tėvas. – tai tardama ji sparčiais žingsniais artėjo link kambario durų.

Bet aš negaliu jai leisti, pasakyti tėvui. Nieko negalvojus griebiau jai už rankos ir ją sustabdžiau. 

- Mama prašau nesakyk. – maldavau.

- Aš privalau, jei jis vėliau ras šia knyga būsiu nubausta aš. – ji vis dar buvo pikta.  

- Pasakyk jam apie knyga, kai aš išvažiuosiu. Tiesiog sakyk, kad tvarkei kambarį ir radai šia knyga po čiužiniu. – kūriau planą aš. 

- Gerai, bet tik dėl to, kad šiandien išvyksti. – atsiduso ji. 

- Ačiū. – nudžiugau aš.

Galbūt Alachas išklausė mano maldų ir ši diena nebus jau tokia bloga. 

Virtuvėje tėvas sėdėjo prie apvalaus stalo ir skaitė laikraštį. 

- Labas rytas tėve. – nuolankiai tariau aš.

Tėvas nieko man neatsakė tiesiog palinksėjo galva. Prisėdau prie stalo ir pasėmiau duonos gabaliuką su sviestų. Įsipyliau arbatos, pastebėjau, kaip tėvas nervingai varto laikrašti. Kol valgiau duoną ir gėriau arbata, tėvas pakėlė akis į mane ir nusišypsojo bjauria šypsena. 

- Ar esi patenkinta dovanomis? – paklausė jis.

- Taip, tėve. – atsakiau prarijusi duonos kąsnį. 

- Būk pasiruošusi, tuojau ateis tavo pirkėjai. 

Vos nepaspringau, nejaugi jam nuo to geriau, jei man primins skaudžia tiesa. 

- Salamaleikum – išgirdau seno žmogaus balsą už manęs. 

- Aleikumsalam. – atsakė mano tėvas pagarbiai.