PASMERKTA MIRTI

14 : pasirinkimas

"Ne tam Mes atsiuntėme tau Korana, kad būtum nelaimingas. O tik kaip priminimą, tam kas baiminasi"

Šv. Koranas

Dabar buvo vidurdienis, tad nusprendžiau aplankyti Ghadah. Zayn buvo užsiėmęs savais reikalais, tad niekas manęs nestabdė. Ghadah buvo savo kambaryje su Yasmin. Kai tik įėjau į kambarį, Ghadah mane apsikabino.

- Aš tavęs jau spėjau pasiilgti. - tarė ji.

- Aš taip pat. - nusišypsojau jai.

Mes prisėdome abi ant sofos, kuri buvo jos kambaryje. Yasmin su savo didelėmis rudomis akimis žvelgė į mane ir tuo pačių laikė Ghadah piršta. Ši mergaitė tokia miela, kad niekaip negaliu nulaikyti šypsenos.

- Ji nuostabi. - sušnabždėjau aš.

- O taip, per tokį trumpa laiką, ji tapo man viskas. - Ghadah balse girdėjosi laimė. 

Kaip ir aš norėčiau būti tokia laiminga. Į šios mergytės grožį negalima atsižiūrėti. Ji užaugusi bus tikra gražuolė, Zayn turės jos gerbėjus vyt su lazdomis. Mano šypsena dar labiau padidėjo, kai pradėjau Zayn išsivaizduoti su lazdomis ir vaikant Yasmin gerbėjus.  

- Taigi papasakok, kas vyksta tarp tavęs ir Zayn? - paklausė ji.

- Na . . . jis mane apgyvendino savo kambaryje ir elgiasi, taip lyg būčiau jo žmona. Net apie vaikus kalbėjo. - nusijuokiau aš.

- Tu sudrumstei jam protą. - nusijuokė ji taip pat.

Šią akimirka buvo mieliausias momentas, kai Yasmin taip pat nusijuokė, lyg ji suprastu, apie ką šnekame. 

- Aš kartais tikrai manau, kad jam pasimaišė protelis. 

- Dar tuoj jis sugalvos tave vęsti. - nusišypsojo ji pašaipiai.

- Na kol Zayn toks nestabilus, net negalvočiau su juo apie vedybas. - tariau aš.

Netrukus kambaryje pasirodė ir Anna. Ji pamačiusi mane nusišypsojo. 

- Pasakyk, kad pagrobei senąjį Zayn ir vietoj jo dabar yra koks ateivis. - tarė Anna

Mes visos nusijuokėme, negaliu pasakyti, kiek Zayn elgesys pasikeites, nes čia negyvenau anksčiau. Bet jo pokyčius pastebi visi.

- Kas nutiko? - paklausė Ghadah.

- Jūs nepatikėsit, jis surado visoms nupirktoms merginoms po vyrą. Tai reiškia, kad jos čia daugiau nebegyvens. - tarė Anna pakilnodama antakius.

- Pala pala , tai gal ir mums su Ghadah surado? - paklausiau nė kiek nesidžiaugdama.

- Ne jūs liekat čia, jūs vienintelės be vyro. Bet suprantama, kodėl Ghadah čia palikta, bet kodėl tu Arissa lieki? - nusišypsojo ji, jau žinodama atsakyma.

Nejaugi jis rimtai galvoja mane vesti? O ne, negaliu tekėti už tokio vyro. Mano bučinys buvo klaida jam. Jis negalėjo to priimti rimtai.

- Tik nesakyk, kad jis žada mane vesti. - tariau išsigandusi.

- Atspėjai. - tarė ji laiminga.

Nesuprantu kodėl ji tokia laiminga? Na ir kas, kad keičiu Zayn į gerąją pusę, bet Zayn ši santuoką, nebus laiminga. Jis manęs negali mylėti, nes monstrai neturi širdies. Jis tikrai negali man jausti daugiau nei simpatija. Jis per greitai priima sprendimus. 

- Negaliu su tuo sutikti. - sumurmėjau.

- Tu privalai, tik tu jį taip pakeitei. Tu gali jam padėti tapti geru vyru, bei tėvu savo dukrai. - tarė Anna paimdama mane už rankos.

Jos per daug manęs prašo, juk per vieną dieną aš jo nepakeisiu tam prireiks daug laiko. Ar aš pasiruošusi švaistyti savo laiką ir laime? 

Į kambarį įėjo Jawdan, nežinau kodėl, bet man nepatiko jį matyti čia. 

- Ką tu čia veiki? - paklausė įžūliai Anna.

- Aš atėjau pas Arissa. - tarė jis šaltai.

Pakilau nuo lovos, bus geriau jei su juo pasikalbėsiu. Manau jau laikas nustoti dėti viltis į mane, juk aš būsiu su Zayn. Nenoriu skaudinti Jawdan teigdama jam tuščias viltis. 

- Tu neprivalai eiti su juo. - tarė Anna.

- Aš tik pasikalbėsiu. - tariau išsivesdama Jawdan.

Jis nusivedė mane į svečių kambarį, jis turėtu daugiau laiko praleisti su savo žmonomis. Nes manau jos jaučiasi vienišos. 

- Ko nori Jawdan? - paklausiau tiesiai šviesiai.

- Ko noriu?! Tu dar dįsti to klausti?! - suriko jis.

Toki piktą aš matau jį pirma karta. Aš galvojau, kad jis kitoks nei Zayn. Bet juk jie broliai, negalėjau tikėtis, kad Jawdan visiškai kitok. 

- Atleisk. - tariau tyliai.

- Tu žinai, ką dabar Zayn daro? Pravalo namus nuo kitų merginų! Jis nori tavęs, o tu dėl to nieko nedarai! - jis vis dar šaukė.

- Ir ką aš galiu padaryti? Aš viso labo parduota, aš niekas. - šįkart ir pati pakėliau balsą.

Man visko per daug, aš negaliu būti mėtoma į visas pusęs. Mane per daug spaudžia Zayn ir dar Jawdan nenori manęs paleisti.

- Tu gali pabėgti su manimi į Europą. - ieškojo jis sprendimo.

- O kaip kitos tavo žmonos? - paklausiau aš.

- Velniop jas, aš noriu tavęs! Negaliu pagalvoti vien apie tai, kaip Zayn tave liečia! -jis ir vėl rėkė. 

Bent gerai, kad jis rėkia, o ne skriaudžia kitus. Aš sutikčiau su juo pasiūlymų, bet kiek žmonių pastatyčiau į pavoju, dėl savo laimės. Kentėtu, net ir Ghadah, nes tada Zayn būtu daugiau nei monstras. Negaliu jų palikti šitaip, negaliu būti savanaudė. 

- Aš negaliu, negaliu pabėgti. Taip niekas nedaro. - pasakiau jam savo sprendima.

- Tiems, kuriuos priglaus angelai, tiems, nuskriaudusiems save pačius, jie pasakys: "Kokioje padėtyje buvote?" Ir tars jie: "Mes buvom silpni žemėje." Jie pasakys: "Nejaugi Alacho žemė nebuvo erdvi, kad galėtumėte persikelti kitur?" Šitiems priebėga – pragaras, ir šlykšti šita stovykla! -jis pacitavo man Koraną.

- Necituok, man nėra taip blogai. Aš negaliu dėl savo laimės, statyti kitų į pavojų. Zayn pasikeis. - stengiausi kalbėti ramiai.

- Niekada niekas nepasikeis ir tu tai žinai! 

- Jawdan tu turi mane paleisti. Tu privalai rūpintis savo žmonomis. Geriau jau bus, jei mes iš vis nesikalbėsime. - tariau aš.

- Palik mane viena. - tai skambėjo lyg išsakymas.

- Jawdan atleisk man. - bandžiau paliesti jo ranką.

- Pasakiau PALIK MANE VIENA! - suriko jis. 

Iš baimės net atšokau nuo jo, nieko nelaukusi palikau jį vieną. Bet už durų radau staigmena. Tai buvo Zayn, jis stovėjo čia visas išsišiepęs. Man buvo šokas, aš  galvojau, kad jis dabar rėks, bet jis mane apsikabino. Nesuprantu, kas jam darosi.

- Aš taip džiaugiuosi, kad pasirinkai mane o ne jį. - ištarė jis pabučiuodamas man į kaktą.