PASMERKTA MIRTI

30 : Sugrįžimas namo

30 Dalis

" Kuklumas yra tai kas daro tave nuostabią ir gražią! hidžiabas yra tavo karūna ir raktas į rojų! "

(Kai rašiau klausiau šito : https://www.youtube.com/watch?v=EyKPGOkJ4dM )

Kaip gera įkvėpti saulėtojo Marakešo oro. Ar jauti? Ar jauti, tai kad mes namuose mano mažylį, kuris dar augi manyje? Niekada daugiau gyvenime neišvyksime iš čia, kad ir kaip bus blogai. Jawdan norėjo mane apkabinti per liemenį, bet jo neprisileidau aš vis dar nepamiršau ką jis yra padaręs.

- Ar tu alkana? - paklausė jis manęs.

- Ne, norėčiau kuo greičiau namo. - tariau susijaudinusiu balsu.

Jis nieko nesakęs įsodino mane į automobilį, iš kur čia šis automobilis nežinau, jis viską buvo suplanavęs iš anksto. Žinau, kad nuo oro uosto iki Zayn namų visai nedaug kelio. Mano širdis spurdėjo iš džiaugsmo, nes pamatysiu Zayn. Aš jo taip pasiilgau, aš jam atleidžiu viską ką jis man padarė, o Alache, kaip aš jam galėčiau neatleisti? Juk aš jį myliu, mes turėsime vaikelį.

Bet yra ir baisioji dalis, aš esu sutepta. . . Niall su manimi pasielgė baisiai ir jei Zayn sužinos tai, tada jis manęs nebe norės. Tada jis išmes mane į gatvę tik vaikui gimus. Bet liūdesį visada užgožia džiaugsmas.

Mes pasiekėme dulkėtąjį kelia, jau buvau pasiilgusi dykumų. Mes jau nebe toli, atrodo čia nebuvau visą amžinybe.

- Tik nenuliūsk dėl to ką rasi namuose. - įspėjo mane Jawdan.

Papurčiau galvą, man neįdomu ką aš ten rasiu, svarbiausia, kad Zayn būtu, o dėl viso kito išsiaiškinsime vėliau. Žinoma nuliūdau, kad Zayn neatvyko pasitikti, bet gal dėl to buvo rimta priežastis. Mano širdis vis dar negali pasitikėti Jawdan, bet geriau to neparodyti. Per visą skrydi į Marakešą, aš daug ką apgalvojau. Juk Jawdan visada buvo melagis. Juo negalima pasitikėti, po visko ką išgyvenau neleisiu, kad kiti mane apgaudinėtu. Aš įgavau išminties tik Alacho dėka.

- Mes jau čia. - mano mintis pertraukė Jawdan.

Mano veide atsirado šypsena, mes namuose. Mažyli ar jauti? Mes greitai pamatysime tavo tėvelį. Išlipau iš automobilio, nemačiau niekur kieme Zayn, bet man tai nebuvo bėda, galbūt jam niekas nepranešė, kad aš grįžtu. Vos ne bėgdama pasileidau link namų durų ir nieko nelaukdama jas pravėriau.

Galvojau apsiverksiu iš džiaugsmo, nes prieš savo akis išvydau Ghadah ir ant jos rankų gulinčia Yasmin. Ghadah nustebo mane išvydusi, jos akys išsiplėtė tiesiogine to žodžio prasme.

- Arissa? Čia tikrai tu? - paklausė ji artėdama link manęs.

- Taip. - tariau, vos ne springdama ašaromis.

- Garbė Alachui! - Sušuko Ghadah priartėdama prie manęs.

Apkabinau ją ir mažyle. Negaliu patikėti, kokia aš laiminga!

- O Sese aš tavęs taip pasiilgau. - tarė Ghadah.

- Aš taip pat. - sušnibždėjau aš.

- Zayn be tavęs ėjo iš proto! Ar bent įsivaizduoji, kaip jam buvo sunku be tavęs? - tarė ji kaltinančiu tonu.

- Atleisk. - tariau aš nuleidusi galvą.

Man buvo beprotiškai gėda, dėl to ką padariau. Šis mano žingsnis buvo pats neatsakingiausias per visą mano gyvenimą.

- Tavo daiktus nunešiu į viršų. - tarė Jawdan įėjęs į namus.

- Gerai. - tariau aš.

Nors aš ir turėjau jam būti dėkinga dėl to, kad jis mane surado, bet aš negalėjau jam to jausti. Regis viskas sugrįžo, kai jį pamačiau Anglijoje apsidžiaugiau, bet dabar mano akys ir vėl viską mato.

- Arissa? - išgirdau Zayn balsą.

Lėtai atsisukau į jo pusę. Jis atrodė kitaip . . . Jis atrodė pavargęs, po akimis ratilai ir visas nesiskutęs. Lėtai žingsniavau link jo pusės, o jis artėjo link manęs, lyg negalėtu patikėti, kad čia tikrai aš.

- Brangioji? - tarė jis nedrąsiai.

- Zayn. - tariau priėjusi ir jį apsikabinusi.

Negaliu patikėti aš čia ir jo glėbyje. Nuo jo sklido alkoholio kvapas.

- Myliu tave, prižadėk, kad daugiau taip niekada nedarysi. - sušnibždėjo jis.

- Prižadu.

Bet šią gražią akimirka sugadino piktas Jawdan balso tonas:

- Kur jos?

- Apie ką tu Jawdan? - paklausė Zayn pašaipiu balsu.

- Tu puikiai žinai apie ką aš šneku. - Jawdan vos nerėkė.

- Tavo planas neišdegė. - tarė patenkinta Ghadah.

- Norėčiau, kad dingtum iš mano namų ir daugiau niekada gyvenime čia nepasirodytum. - šį karta ir Zayn kalbėjo piktai.

- Nejaugi manai, kad taip lengvai manęs atsikratysi? - paklausė jis pašaipiai.

- Taip, nes Tėvas gali sužinoti visus tavo darbelius.

- Pats taip pat ne šventas! - surėkė Jawdan, vos ne drebėdamas iš pykčio.

O taip, Jawdan bandė mane apgauti, jis manė, kad jei Zayn vėl bus toks pats kaip ir ankščiau, aš iš kart pulsiu pas jį į glėbį. Bet tai nėra, Zayn pasistengė dėl manęs, nes jis mane myli. Dabar žinau, kad Zayn manęs daugiau nebe norės įskaudinti.

- Jei pats neišeisi pro duris, pasirūpinsiu, kad būtum išvestas. - tarė Zayn.

Jawdan piktai nužingsniavo link durų, bet prieš išeidamas atsisuko į mane ir tarė:

- To dar pasigailėsi, tu net neįsivaizduoji, kaip kentėsi.

Dar labiau prisiglaudžiau šalia Zayn , laukdama kol tas nelabasis išeis pro duris. Vos tik užsivėrė duris, Ghadah lengviau atsipūtė.

- Galvojau, kad susimušite. - tarė Ghadah.

- Ne man to nereikia, dabar man tik reikia Arissos. - tarė jis švelniai pabučiuodamas mano kaklą.

Nieko nelaukdamas jis mane nusivedė į viršų, į mudviejų kambarį. Kai jau buvome vieni, jis mane stipriai pabučiavo ir atsiklaupė prieš mane.

- Arissa, atleisk man. Aš daugiau niekada tavęs nepaliesiu netinkamai.

- Zayn liaukis, viskas atleista. Kelkis - tariau norėdama jį pakelti, bet jis toliau klupėjo.

Kiek jis išgėrė? Niekada dar nemačiau tokio Zayn. Nenorėjau, kad jis žemintusi prieš mane, tad aš taip pat atsiklaupiau ir paėmiau jo veidą į savo rankas.

- Aš tave labai myliu ir mylėsiu iki savo paskutiniųjų dienų. - tariau pabučiuodama jo lūpų kamputį.

- O Arissa, tu neįsivaizduoji, kaip man skaudėjo, kai tavęs nebuvo šalia. Aš kvailys, o tu tą kvailį myli. - tarė jis liūdnai nusišypsodamas.

- Zayn verčiau atleisk man! Man nereikėjo tavęs palikti, kokia aš kvaila buvau, kad išvykau į prakeiktą Anglija. - tariau jį apsikabindama.

Zayn papurtė galvą ir mane pabučiavo, šiame bučinyje buvo visko, o labiausiai meilės. Kai tik jis nuo manęs atsitraukė, mes atsistojome nuo žemės. Jis mane nusivedė prie lovos ir švelniai paguldė, pats atsiguldamas šalia.

- Tu tikriausiai pavargai po tokios kelionės, pagulėk su manimi. - tarė jis mane apsikabindamas per liemenį.

- Gerai. - tariau įsitaisydama arčiau jo.

Net nepajutau, kaip jis pradėjo glostyti mano pilvą, taip švelniai ir atsargiai. O Alache ačiū tau. .