PASMERKTA MIRTI

4 : Naujokė

„..Jis sukuria jus jūsų motinos įsčiose, nuo vienos stadijos iki kitos, ir visą laiką trys tamsos skraistės supa jus."

[Šv. Koranas 39:6]

Mane iš saldaus miego pažadino vaiko verksmas. Iš kur vaikas mano kambaryje? Lėtai pramerkiau akis ir bandžiau įžiūrėti žmogaus siluetą prieš save. Pasitryniau akis ir tada pamačiau Ghadah, su kūdikiu rankose.
- Iš kur šis vaikas? – apsimiegojusi ištariau ir vėl kritau į patalus.
- Tai Selinos vaikelis. – ištarė Ghadah supuodama šį vaiką.
- Ir kodėl jis pas tave? – paklausiau susidomėjusi.
- Tai ji, jai gimė mergaitė ir ji depresijoje, tad nenori matyti šios mergaitės. Aš ją pasėmiau globoti. – sumurmėjo Ghadah.
Pašokau iš lovos ir nužvelgiau mergyte, ji atrodė kaip angelėlis. Kaip Selina gali nemylėti to ką nešiojo 9 mėnesius? Kaip žmogus gali būti toks beširdis.
- Koks jos vardas?
- Yasmin. – atsakė Ghadah.
Yasmin pradėjo verkti, Ghadah supo mergyte, ko šiai mergytei labiausiai reikėjo tai motiniškos meilės. Tikriausiai dabar supratau kokia didelė Ghadah širdis, tikriausiai nei viena mergina nenorėjo globoti , svetimo vaiko, juolab kai čia mergaitė.
- Laikas ja pamaitinti, pasimatysime vėliau. – ištarė ji.
Palinksėjau galva, ji tikriausiai nuo pačio ryto atsikėlusi, juk vaiko priežiūra nėra lengva. Kai sutiksiu Jawdan pakalbėsiu su juo dėl Ghadah, jis privalo žinoti, kad ji myli jį. Galbūt Jawdan pakalbės su Zayn dėl jos rankos? Noriu, kad ji būtu laiminga, Jawdan nėra toks blogas, kaip atrodo.
Į mano kambarį įėjo tarnaitė, ji man atnešė pusryčius, buvau nustebusi, reikės priprasti, kad pusryčius nešios į lovą.
- Ponas Zayn, liepė jums perduoti, kad šiandien vakare būtumėte pasiruošusi. – tarė ji.
- Kam pasiruošusi? – paklausiau.
- Jis pas jus miegos. – atsakė ji greitai ir išėjo iš kambario.
KĄ?! Ne, aš nemaniau, kad taip greitai viskas įvyks, nenoriu būti jo. Nenoriu permiegoti su juo. Aš čia dar tik antra diena, jis neprivalėjo manęs rinktis, kai name yra pilna merginų. Pakilau iš lovos ir pradėjau vaikščioti po kambarį. Jaučiausi tokia susinervavusi, po galais, manęs mama net padoriai šokt neišmokino. O šokio Zayn tikrai reikalaus. Juk kiekviena moteris privalo šokti savo vyrui, bet jis net ne mano vyras.
Šiuo metu man reikėjo pasikalbėti su Ghadah, ji man dabar ne tik draugė bet ir sesuo. Neįsivaizduoju ką būčiau dariusi be jos, šiuose namuose. Pravėriau kambario duris, net nenorėdama sutikau Jawdan.
- Labas gėlele. – nusišypsojo jis.
- Labas Jawdan. – sumurmėjau ir patraukiau link Ghadah kambario.
Jawdan sulaikė mane ir prirėmė prie sienos.
- Ką tu darai? – paklausiau sutrikusi.
Jis man nieko neatsakė, tiesiog paėmęs už rankos nusivedė į mano kambarį. Ką po galais jis manosi darąs?
- Taigi ką veiksim? – paklausė jis kvailai.
- Ar tu neturėtum būti su savo žmonom?
- Ar tu nenorėtum būti mano trečia žmona? – su šypsena ištarė jis.
- Tu neturėtum manęs to klausti. – sumurmėjau  aš.
- Pagalvok apipilčiau tave auksu, jei nori galiu suteikti net tau privilegijų daugiausia. Kam tau likti čia pas nemylima vyra?
Jis tikriausiai nesupranta ką šneka, aš jo užgaida, tik užgaida. Alachas draudžia geisti svetimas moteris. Nors aš ir pati darau nuodėme, nes aš kalbuosi su svetimu vyru, be čadros. Apie tai pagalvojusi greitai užsimečiau skara ant galvos. Jei Zayn pamatytu mus kartu nežinau ką jis pagalvotu.
- Aš tau negaliu nieko jausti. Tau vertėtu palikti mane viena. – kalbėjau nusisukusi nuo jo.
- Kodėl tu taip manai?
- Nes aš tavo užgaida. – šįkart jam tai ištariau į akis.
Jis pavartė akis, galvojau nieko neatsakys, nes jis jau sukosi link durų.
- Tu teisi tu tik mano užgaida ir tu neverta mano meilės. – prieš uždarydamas duris jis ištarė.
Ką galiu pasakyti, po šių žodžių buvau mažame šoke, bet ko man tikėtis? Jis eina blogu keliu. Alachas jį nubaus.
Vietoj to, kad nueičiau pas Ghadah, nusileidau žemyn. Ten girdėjosi mažas šurmulys. Smalsumo vedima patraukiau link šurmulio centro, Ten stovėjo merginos, bet ne pačios merginos buvo esmė, šalia jų stovėjo jauna mergina ir ji čia buvo nauja.

- Kas čia vyksta? - paklausiau garsiai.

- Naujokė pasirodo, nenešioja čadros. - su panieka balse išrėžė Selina.

Kaip aš nekenčiu Selinos, ji smerkia žmogų, net nežinodama priežasties, kodėl ji nenešioja čadros.

- Nešiojimas čadros, neparodo kad esi musulmonė, svarbiausia, kad širdis žino ir Alachas žino kas esi. O tavo širdis pajuodus Selina. - šiuos žodžius būtent ir skyriau Selinai.

Priėjau prie merginos ir paėmiau ja už rankos.

- Viskas gerai eime su manimi. - sušnabždėjau jai.

Nesvarbu, kad aš čia tik pora dienų, bet privalau jai padėti, man pačiai būtu buvę labai sunku, jai Ghadah man nebūtu padėjus. Nusivedžiau šia mergina į savo kambarį.

- Kuo tu vardu? - paklausiau jos.

- Anna. - ištarė ji tyliai.

- Tai užsienietiškas vardas. - nusistebėjau.

- Gyvenau Anglijoje iki to laiko kol mano tėvai mirė.

- Užjaučiu, Alachas su tavimi. - norėjau jai apsikabinti, bet nedrįsau.

Vietoj apsikabinimo pasisodinau ją ant savo lovos. Jai čia bus tikrai sunku.

- Kodėl nenešioji čadros?

- Anglijoje mane smerkė dėl to kas esu. Gatvėse paaugliai tiesiog nuplėšdavo man nuo galvos čadra, tad nuo to laiko aš jos nenešioju. - ji kalbėjo taip nedrąsiai.

- Viskas gerai, tau čia patiks aš ir mano draugė Ghadah tau padėsime. Juolab Zayn nėra toks blogas. - apglėbiau ją per pečius.

- Zayn mano pusbrolis ir tu net neįsivaizduoji koks jis blogas gali būti. - tarė ji atsistodama.

- Nesuprantu...

- Po tėvų mirties norėjau gyventi su kitu savo pusbroliu , bet vyresnieji nusprendė, kad turiu likti pas Zayn. Jis gali mane priversti tuoktis su kokiu seniu, to labiausiai bijau. - jos skruostu nuriedėjo ašara.

- Viskas bus gerai, mes jam neleisime elgtis su tavimi blogai. - šį karta apsikabinau ją stipriai.

Ji tikriausiai sunkiai išgyveno tėvų mirti, o dar privalo gyventi su Zayn.
- Tu vis dar nepasakei savo vardo. – sušnabždėjo ji.