PASMERKTA MIRTI

7 : vėl Jawdan

„Palaimintas Tas, Kurio Rankoje valdžia ir Kuris galingas, bet kuriam daiktui." – Šv. Koranas

Šis rytas nebuvo toks puikus, juolab kai pamačiau tikrą Zayn veidą. Dabar jis tikrai nemėgsta Selinos, nenoriu būti nauju jo žaislu. Keista, kad Ghadah nepasirodė mano kambaryje, ji tai daro kas ryt. Lėtai išlipau iš lovos ir apsivilkau nauja suknele, tai buvo viena iš suknelių, kurias man nupirko Zayn. Manau šį ryt aš nueisiu į Ghadah kambarį, galbūt ji sugalvojo ilgiau pamiegoti? Atvėriau sunkias ažuolinęs savo kambario duris ir įžengiau į koridorių. Ilgai eiti nereikėjo, priėjau Ghadah kambario duris ir į jas pabeldžiau, bet jos balso neišgirdau. Dar karteli pabeldžiau ir jas pravėrė Zayn. Stovėjau sustingusi, jis buvo susivėles ir pusnuogis.
- Ko čia stovi ir tyli? Sakyk ko nori? – sumurmėjo jis piktai.
- Aš atėjau pas Ghadah. – tariau tyliai.
- Dabar ji užimta. – tarė jis užtrenkdamas duris.
O ne, nejaugi jis ją pasinaudojo? Tai mano kaltė, jei būčiau atsidavus Zayn, jis būtu palikęs Ghadah ramybėje, dabar jai tik pasvajoti apie vyrą, joks vyras jos neims. Viskas per mane, ak jei tik būčiau žinojusi, kad jis taip padarys. Kai Zayn išeis iš jos kambario būtinai turėsiu su ja pasikalbėti, maldausiu jos atleidimo. Be eidama sutikau Anna.
- Labas. – nusišypsojo ji.
- Salam aleikum. – tariau jai kaip ir reikėtu.
- Taigi tikriausiai eini pusryčiauti? – paklausė ji.
- Taip. – atsakiau jai.
Mes kartu pradėjo leistis laiptais į virtuvę, tarnaitės jau ruošė valgomąjį pusryčiams.
- Mano pilvas maršus groja. – nusijuokė ji.
Nusijuokiau taip pat, bet man buvo neramu dėl Ghadah ir tikrai buvau , be nuotaikos. Netrukus prie stalo pasirodė ir Jawdan, turėjau su juo pasikalbėti.
- Jawdan gal galime pasikalbėti? – paklausiau jo tyliai.
Jis nusišypsojo paslaptinga šypsena, net negaliu įsivaizduoti kas dabar jo galvoje. Tikiuosi jo mintys švarios, nuo visų nešvankybių kurios gali dėtis jo galvoje. Pakilau nuo stalo kartu su Jawdan, Anna nusišypsojo man ir pradėjo pusryčiauti. Belipant laiptai į mano kambarį sutikau Zayn, bet kaip bebūtu keista jis nieko nesakė. Tik įėjus į kambarį Jawdan užrankino duris, nieko jam nesakiau, žinoma taip saugiau, jei kas sugalvotu įeiti, nes jau vien būti su Jawdan nėra gerai.
- Taigi Arissa, ko norėjai? – nusišypsojo jis dar labiau.
- Aš dėl Ghadah.
Jo šypsena jau nebe buvo tokia plati, jis tiesiog atsirėmė į sieną ir laukė kol pradėsiu kalbėti.
- Aš manau, kad Zayn šiąnakt ją pasinaudojo. – pareiškiau tai.
- Tai ne mano reikalas, juk Ghadah tai jam priklauso ne man.
Aš galvojau, kad bent šiek tiek jam rūpės Ghadah, bet pasirodo klydau, juk jis galėtu padėti Ghadah.
- Bet aš pagalvojau, kad tu norėsi ją vesti, ji tikrai norėtu tokio vyro kaip tu, ji jaučia tau simpatija. – greitai viską išbėriau.
Jis nusijuokė, jo juokas buvo toks skardus, šiuo metu stovėjau dar labiau sutrikusi.
- Nejaugi manai man rūpi Ghadah? Ar tu tokia kvaila? Man nerūpi kitos, man nerūpi mano žmonos, man rūpi tik tu. – tarė jis artėdamas prie manęs.
Nesitikėjau to iš jo, niekada negalvojau, kad jis man tai pasakys, juolab kai paskutinį karta sakė, kad aš neverta jo meilės. Jis priartėjo prie pat manęs, sakyčiau, kad net per arti. Dabar jis jau nebešypsojos kvailai, dabar jis buvo rimtas. Norėčiau pasirinkti jį, bet nežinau ar tai būtu teisinga.
- Pasakyk ką nors. – jis sušnabždėjo prie mano lūpų.
- Aš nežinau ką pasakyti. – taip pat sušnabždėjau.
Jis neatsitraukė o tiesiog pabučiavo mane, šis bučinys buvo kupinas jausmų, tai nebuvo kažkas grubaus, tai buvo nuostabu. Mūsų lūpos judėjo sinchroniškai, be abejonės atsakiau jam į bučinį. Bet kažkas sutrugdė mūsų bučinį. Už durų kažkas pradėjo belstis, Jawdan atsitraukė nuo manęs su šypsena.
- Arissa atrakink duris. – suriko už durų Zayn.
- Tu turi slėptis.  – sušnabždėjau Jawdan.
Jis apsidairė aplink mano kambarį nežinodamas kur slėptis, aš buvau panikoje. Juk Zayn negali mūsų rasti vienoje patalpoje.
- Į vonios kambarį. – pradėjau stumti Jawdan.
Uždariau jį tenais ir priėjau atrankinti durų, kurios vis su kiekviena minute buvo daužomos vis labiau. Bijojau atverti duris, nes bijau sutikti piktą Zayn veida. Bet aš neturėjau pasirinkimo, aš niekada jo neturėsiu. Atvėriau duris, jo žandikaulis buvo suspaustas. Jis istūmė mane į kambarį ir užvėrė duris.
- Kai tik atvykai galvojau, kad būsi paklusni. – kalbėjo jis piktai.
Neturėjau ką jam atsakyti, aš per ne lyg jo bijojau.
- Kodėl taip ilgai neatidarei durų? – paklausė jis atsidūsęs.
- Aš miegojau. – sugalvojau mela.
Jis pakėlė antakius ir nužvelgė mane, na aš buvau visiškai apsirengusi, tad jis nepatikėjo mano melu.
- Su drabužiais? – paklausė jis.
- Na aš netyčia užmigau. – teisinausi.
- Juk dabar rytas, nemanau, kad negavai pakankamai miego, kad ryte užmigtum dar karta. – jis mane gaudė ant kiekvieno žodžio.
Turėsiu išmokti meluoti. O Alache, atleisk man už mano mintis, žinau, kad meluoti nuodėmė. Per kelias sekundes buvau priremta prie sienos. Zayn įsiutęs kūnas buvo prie manojo.
- Geriau man nemeluotum, nes sužinosi pasekmes, ką reiškia meluoti man. – sušnabždėjo man į ausį.
Sudrebėjau nuo jo šalto tono, man buvo baisu ne tik jo grasinimai, bet ir tai, kad Jawdan yra vonios kambaryje.