PASMERKTA MIRTI

11 : Zayn

"Ar jūs įsitikinę tuo, kad Tas, kuris danguje, neužsiundys ant jūsų verpeto? Greitai jūs sužinosite, koks Mano perspėjimas?" 

Šv. Koranas

Jis švelniai atakavo mano lūpas, turėčiau dabar nuo jo atsitraukti, bet negaliu. Negaliu jo atstūmti po šių žodžių. Kaip gerą žinoti, kad aš kažkam patinku, jis dėl manęs nužudytu bet ką. Kad ir kaip tie žodžiai neturėjo manęs sužavėti, bet sužavėjo, bet aš nenoriu, kad jis dar ką nors žudytu. 

- Tu kvepi beprotiškai gerai. - sušnabždėjo jis besileisdamas lūpomis prie mano kaklo.

Nuo šių žodžių išleidau virpanti atodūsi, o dar nesenai galvojau, kaip man pabėgti iš čia. Galiu jaustis saugi, bent iki tol kol Zayn liks geras man. Man reikia pasistengti pavergti jo širdį iki galo. Tik nežinau, kaip į tai reguos Jawdan. Juk jis taip pat nori manęs. Abu broliai nori manęs. Ir tai nėra gerai. Bet dabar aš žinau savo misija žemėje, aš privalau paversti Zayn geru žmogumi, nebe noriu, kad jis keliautu pragaran.  

Aiktelėjau, kai Zayn stipriau įsisiurbė į mano kaklą. Tai buvo naujas ir dar niekada nepatirtas jausmas. Prisipažinsiu norėjau daugiau, norėjau sužinoti koks jausmas mylėtis su žmogumi, kai jis juda tavyje, kai galima sakyti susilieji su žmogumi ir aplinkui nebelieka nieko, tik dvi plakančios širdys. 

Zayn švelniai mane paguldė į lovą ir nė akimirkai nepaleido manęs iš rankų. Jo bučiniai buvo nuodėmingi, ir jo rankos vis lietė mane. Ir tada visą malonuma sugriovė tai, kai pagalvojau, kad jis su šiomis švelniomis rankomis ne per seniausiai nužudė Selina. Tai privertė meilės kerus išsisklaidyti ir prisiminti realybe. Kaip mat atsirado, tą kvaila baimė jam. Aš jį atstūmiau, negalėjau būti su juo, tik ne dabar. 

- Kas nutiko? - paklausė jis, nulipdamas nuo manęs.

Atsitraukiau nuo jo kiek galėdama toliau.

- Negaliu būti šalia tavęs, kai pagalvoju ką tavo rankos darė neseniai. - tariau tyliai.

Jis žvelgė į mane, su man nesuprantamomis emocijomis. Jo veide atsispindėjo pyktis ir liūdesys. Kaip jis gali manyti, kad poto kaip su manimi elgėsi, viskas gali pasikeisti į gerą, be jokių pasekmių? 

- Juk tu turėjai suprasti, kad aš tavęs niekada nenužudyčiau. - tarė jis stengdamasis užslėpti pykti balse. 

- Aš tai suprantu, bet man baisu, tai ką tu darai kas mėnesį. - vis dar šnekėjau tyliai.

Po šių žodžių jis pakilo nuo lovos ir tylėdamas pradėjo vaikščioti po kambarį. Jis tikriausiai suvokia, kad keli gražūs žodeliai, nepakeis nuomonės apie jį.

- Arissa, suprask, tas visas žudymas, man padeda atsipalaiduoti. Vėliau man būna lengviau kontroliuoti savo pykti. Man reikia ant ko nors išsilieti. - kalbėjo jis greitai, lyg jam būtu nemalonu tai pripažinti.

- Ar aš pirmas žmogus, kuris tai girdi? - šį kart jau kalbėjau garsiau.

- Taip man nepatinka kalbėti apie tai. Tad daugiau šios temos neliesim. Supratai? - paklausė jis griežtai.

Palinksėjau galvą ir jūs nepatikėsit jį tai suerzino, nors jis bandė to neparodyti. Nebe norėjau būti čia, o tiesiog troškau kuo greičiau atsidurti savo kambaryje. Lėtai pakilau nuo lovos ir pradėjau žingsniuoti link durų, bet Zayn griebė man už rankos ir mane sustabdė. Pakėliau žvilgsnį į jį ir žvelgiau į jo nuostabias akis. Negali būti, kaip toks nuostabios išvaizdos vaikinas, gali būti toks piktas? 

- Kur eini? - paklausė jis.

- Į savo kambarį. - stengiausi kalbėti švelniai.

Jis papurtė galva ir nusišypsojo, ir tai tik dar vienas pastebėjimas, kad jo nuotaikų kaita baisiai didelė. 

- Aš sugalvojau tavęs nepaleisti, nuo šiandien tavo kambarys bus čia. Dalinsimės vienu kambariu. - kalbėjo jis su dar didesne šypsena. 

- G.. g. .gerai -tariau su mikčiodama.

Šią akimirka Zayn atrodė lyg beprotis, nes tikrai nenoriu būti jo kalinė. 

- Liepsiu tarnams sunešti tavo daiktus. O tu lik čia. - tarė jis prieš palikdamas kambarį.

Zayn turi rimtų psichologinių problemų, reikės apie tai pasikalbėti su Anna, nes ji turėtu apie tai žinoti daugiau, tik ji yra gyvenusi ilga laiką vakaruose. Nes tikrai nėra normalu turėti dideles nuotaikų kaitas, žudyti savo malonumui ir laikyti mane maniakiškai arti savęs. Aš suprantu jei mes būtume susituoke, bet aš abejoju, kad sutikčiau tekėti už Zayn, tik ne tada kai jo tokia būsena. Mano nelaimei pasirodė kambaryje Zayn. Dabar jis buvo laimingas, bet žinau, kad bet koks blogas mano ėjimas prieš jį ir jis bus piktas. Tad turiu visada galvoti apie savo veiksmus ir žodžius. Bet juk Zayn anksčiau toks nebuvo, arba aš per mažai su juo bendravau, kad pažinčiau tikrąjį jį. 

- Mano kambario sieną ribojasi su Selinos kabariu, galėtumėm išgriauti sieną ir turėti dar didesni kambarį. Ypatingai kai planuojame turėti vaikų. - tarė jis.

Dabar mano sąmone pasiekė dar vienas sukrėtimas. Mes planuojame turėti vaikų? Jis ką rimtai? Mes net apie tai nekalbėjome.

- Galbūt palikime kambarį toks koks yra. - tariau aš.

- Tavo tiesą, kol kas tebunie taip. - tarė jis nusijuokdamas. 

Žvelgiau į jį su keistą veido išraiška, man buvo nejauku būti šalia jo. Jis nuėjo iki komodos ir iš stalčiau išsitraukė daiktą panašų į cigaretę. Jis prisidegė ir giliai įkvėpė nuodų į savo plaučius. 

- Kas tai? - paklausiau aš.

- Mažute man tai padeda atsipalaiduoti. Prieš ateinant iki Ghadah kad rasčiau tave, nebaigiau jos surūkyti. - nusijuokė jis.

Nelabai supratau ką jis turi galvoje atsipalaiduoti, bet aš tylėjau. Gal būt tai tos suktinukės kaltė, kad dabar jis atrodo, kaip beprotis. Jis atėjo ir atisisėdo šalia manęs, jo akys buvo paraudusios.

- Dabar norėčiau taip stipriai tave išdulkinti, kad net visi rūmai girdėtu tavo šauksmus. - tarė jis iškvėpdamas dūmus. 

Šiek tiek atsitraukiau nuo jo toliau ir tai jį prajuokino dar labiau. 

- Nesijaudink Meile, tu nieko nedarysi savo valia. Ateis laikas, kai pati prašysies dulkinama. - tarė jis prieš pabučiuodamas mano žanda. 

Ir tai buvo miela apart jo, kad jis apsirūkęs. 

- Aš manau, kad mums laikas miegoti. Rytoj bus kitaip, rytoj tikrai nerūkysiu žolės. -  tarė jis nusijuokdamas. 

Jis pakilo nuo lovos, tuo tarpu tarnai pradėjo nešti į kambarį mano daiktus. Iš vienos tarnaitės pasėmiau savo naktinius. Kol Zayn be jokios gėdos jausmo nusirenginėjo prie visų. Per tą laiką aš tyliai išėjau į kolidorių. Ten savo laimei sutikau Anna.

- Kas čia vyksta? - paklausė ji žvelgdama į visus tuos tarnus, kurie nešė mano daiktus. 

- Dabar gyvensiu Zayn kambarį. Ir apie tai mums reikės pasikalbėti, nes jo nuotaikų kaitą mane gązdina. - tariau jai.

- Jeigu jis apsirūkęs žolės nesijaudink, tai jį nuramina. Jis tiesiog iš tų žmonių kurie nevaldo savo pykčio, o ši liga visa laiką vystosi į sunkesnius atvejus, nes jis nesigydo. - greitai man paaiškino Anna.

- Arissa kur tu? Mažute! - sušuko Zayn išlindęs pro kambario duris. 

- Aš čia. - atsakiau jam.

Jis tik su apatiniais atėjo prie mūsų, aš stengiausi nežvelgti į jo milžiniška organą. 

- O Anna, jau vėlu eik miegoti. - nusijuokė jis, nors tai nebuvo visiškai juokinga.

- Žinoma Zayn ,apsirūpink Arissa. -tarė ji prieš išeidama į savo kambarį. 

- Nagi mažute eime miegoti. - nusišypsojo jis.