PASMERKTA MIRTI

8 : tikrasis jo veidas

„Jeigu jūs įsigeidėte vieną žmoną pakeisti kita ir vienai iš jų davėt kintarą, tai neatimkite iš jos nieko. Negi elgsitės neteisingai ir darysite atvirą nuodėmę?

Ir kaipgi jūs galite tai atimti, kuomet tarp jūsų buvo artumas ir buvo duota jūsų atvira priesaika?"

Šv. Koranas

-Zayn aš tau negalėčiau meluoti. – mano balsas drebėjo.

- Prisiek Allachu. 

Jis liepė man prisiekti pačiu Dievu, aš negaliu to padaryti, negaliu tuo prisiekti. Nenoriu daryti nuodėmės meluodama, bet jis taip pat neturi teisės manęs kontroliuoti. 

- Aš melavau. – sušnabždėjau.

Jis nusišypsojo tokia šypsena, lyg jis jau nutuokė, kaip aš meluoju. 

- Aš kai ką sugalvojau, taip galėsi atpirkti savo kalte man. – jis toliau šypsojos. 

Nuleidau galva, bijau net pagalvoti ko jis manęs prašys. 

- Tau tereikia su manimi praleisti naktį. – nusijuokė jis, lyg ši mintis jam būtu juokinga.

Jis net nenutuokia kiek daug manęs prašo. Aš tiesiog negaliu jam atsiduoti, aš noriu Jawdan. Noriu ištekėti net labai. 

- Aš negaliu. – sumurmėjau.

Vis dar negalėjau pažvelgti į jo akis.

- Nagi juk tai nieko nereiškia. Kaip tu manai čia gyvensi ir man nieko neduosi mainais? – paklausė jis pašaipiai.

Jis teisus, aš negaliu čia gyventi ir nieko neduoti mainais, sutikčiau būti, kad ir tarnaitė, bet tik ne atiduoti savo skaistybe. 

- Aš galiu būti tarnaite, jei taip. 

Jo juokas nuaidėjo per visa kambarį. 

- Tu neišsisuksi nuo to NIEKADA. – tarė jis tai kai nustojo juoktis. 

- Aš nenoriu atiduoti nekaltybės tau, aš noriu ištekėti. – tariau šiek tiek piktai.

Žinau, kad prieš jį balso kelti negalima, bet aš kitaip nebegalėjau, man trūko kantrybė. 

- Tu turėtum žinoti tik tai, kad niekada neištrūksi iš mano rankų, aš niekada tavęs nepaleisiu ir TU NIEKADA neištekėsi už jokio vyro. – dabar jo tonas buvo pakeltas. 

Prisipažinsiu nesitikėjau jo tokio pasakymo, aš tikėjausi, kad jis kada nors mane paleis, nenoriu būti čia pririšta amžinai. Mano veidu nuriedėjo ašara, žinau kad tuoj jų pasirodys daugiau, aš niekaip to neišvengsiu. Aš esu per daug naivi, kaip aš galėjau dar galvoti, kad galėsiu ištekėti už Jawdan. O Alache jau buvau užmiršus, kad jis vonios kambaryje. 

- Tu negali man to uždrausti. – tai tariau tyliai.

- Dar ir kaip galiu. – jo balsas buvo griežtas.

Zayn netikėtai nustumė mane ant lovos, nesitikėjau jo šio žingsnio. Visa tirtėjau iš baimės ir maldavau Alacho, kad Jawdan neišeitu iš vonios kambario. Jis užgulė mane, taip prispausdamas mano rankas virš galvos. Zayn lūpos atsirado ant mano kaklo, ir kaip bebūtu keista per mano kakla perėjo šiurpuliukai. Dar niekada nejaučiau nieko panašaus, blogiausia tai, kad aš to nenoriu jausti su Zayn. Gulėjau užsimerkusi ir bandžiau įsivaizduoti, kad tai tik kvailas košmaras. Jo lūpos pro truputi kilo link mano lūpų, sutikau jo žvilgsnį, jis žvelgė į manę keistai. Norėjau, kad jis greičiau baigtu tai ką pradėjąs. Mus nutraukė beldesys į duris, tegul palaimina Alachas tą kuris išgelbėjo mane. Zayn atsitraukė nuo manęs ir duris pravėrė Anna. 

- Sveika Arissa, tavęs apačioje laukia Muchamedas, jis skaito pamokymus. – nusišypsojo ji dirbtinai.

- Rimtai Anna, būtinai reikėjo mus sutrugdyt, dėl to senio pamokymo? – piktai tarė Zayn.

- Mielas pusbroli, Muchamedas ne kvailas, ir už tokias šnekas tave Alachas nubaus. – Anna kalbėjo griežtai. 

Zayn nieko nesakęs išėjo. Pašokau nuo lovos ir apsikabinau Anna, ji mano išgelbėtoja, nė nenoriu žinoti ką jis būtu man padaręs. Jawdan išėjo iš vonios kambario visas paraudonavęs. 

- Jei jis būtu bent labiau tave palietes, tikrai nebesedėčiau prakeiktoje vonioje. – tarė jis piktai.

- Viskas gerai Anna čia. – tariau jau kiek ir pati nusiraminusi.

- Taip ir dėl to, kad aš jai parašiau, kad ateitu. – tai tardamas jis mane apsikabino. 

- Nereikėtu kelti skandalu kai jūsų tėvas sėdi apačioje. – tarė Anna paimdama mane už rankos. 

Priėjau prie Annos, nes mums reikia lipti į apačią. Svetainėje sėdėjo Zayn ir Jawdan tėvas Muchamedas. Jis savo pamoksla pabaigė šiais žodžiais:

- Štai kodėl vakaruose yra tik dvi nuodėmės mums: tai jų moterys ir alkoholis. 

Prisėdau šalia merginu, taip atkreipdama dėmesį į save, netoliese pačiau Ghadah, norėjau prieiti prie jos ir paklausti ar Zayn ką nors jai darė, bet turėjau palaukti. 

- Arissa kaip laikaisi? – paklausė Muchamedas.

- Puikiai. – tariau nuolankiai.

Nors tai buvo melas, bet aš privalėjau meluoti, nes netoliese sukinėjosi Zayn. 

- Taigi norėčiau jums papasakoti apie pranaša Muchameda. Muchamedas gavo pirmąjį savo atskleidimą iš Dievo būdamas 40-ies per Angelą Gabrielių.  Šie atskleidimai tapo bendrai žinomi kaip Šv. Koranas ir musulmonų yra laikomi tiksliu Dievo žodžiu. Pranašas Muhammedas sėkmingai pakeitė Arabijos žmonių tikėjimą, mentalitetą ir kultūrą; per šimtą metų jo žinia palietė milijonų žmonių širdis ir gyvenimus Afrikoje, Azijoje ir kai kuriose Europos dalyse. – tarė jis.

Mes susižavėjusios klausėmės jo kalbų, mano tėvas niekada mums moterims neskaitė pamokslų, niekada nepasakojo panašių pasakojimų. Visą tėvo meilė atiteko tik mūsų vieninteliui broliui. 

- Žinot ką svarbiausia išpranašavo mūsų Muhamedas? Jis pranašavo, kad kiekviena sekanti karta bus blogesnė už praėjusią, ir tiksliai pagal jo spėjimą, musulmonai ne visada suprato ar gerbė jo pavyzdį. – tarė jis pabaigdamas. 

Ir žinot ką aš supratau po šių žodžių? Tai, kad mano Tėvas mane auklėjo neteisingai. Visada prieš jo akis buvau niekinga, nes buvau moteris, bet čia viskas kitaip. Mane lyg atvežė iš atokios civilizacijos, kurioje viskas pasene, pasenęs požiūris į moteris. 

- Arissa ar turi man klausimų? – paklausė manęs Muchamedas.

- Taip, o kaip moterų diskriminacija? – paklausiau jo, nes tai buvo svarbiausias mano klausimas. Man rūpėjo sužinoti atsakymus.

- Moterys ir vyrai turi lygias teises, tik skirtingas pareigas. Juk suprantate, kad be moterų nebūtu mūsų. – visas mano abejonęs išsklaidė jis.

Jaučiausi laiminga šiuo atsakymu, bet tada nesuprantu, kodėl Zayn man toks blogas? Kodėl jis negali manęs paleisti? Kai jo pasakojimai baigėsi, nuėjau iki Ghadah, ji nusišypsojo mane pamačiusi. Priėjau ir ją apsikabinau.|

- Kaip tu? – paklausiau jos. 

- Viskas gerai, jis nieko man nepadarė, jis atėjo į mano kambarį toks girtas, kad tik atsigulęs į mano lovą iš kart užmigo. – nusijuokė ji.

- Kokia aš laiminga, aš galvojau, kad jis per mane tave  nuskriaudė. – atsidusau aš.

- Tai tarp jūsų nieko nebuvo? – paklausė ji manęs. 

- Ne. Jis pamatė kokia aš beviltiška. – šį kart ir aš nusijuokiau. 

Prie mūsų priėjo Jawdan, iš jo veido nieko negalėjau nuskaityti. Ghadah į jį žiūrėjo tokia susižavėjusi, mano sąžinė prabilo. Ką aš po galais sau galvojau? Juk Ghadah nusipelnė labiau Jawdan nei aš. Aš negaliu iš jos atimti tokios laimės. . .