PASMERKTA MIRTI

23: Liam

"Aistros suteikia proto kvailiausiems žmonėms ir paverčia kvailiais protinguosius. - Seneka"

Gulėjau lovoje negalėdama suvaldyti ašarų, Zayn buvo toks piktas, tokio jo dar gyvenime neesu mačiusi. Ar jo toks pats žvilgsnis būdavo, kai jis žudydavo merginas? Ar jo žvilgsnis būdavo lygiai toks pats kaip dabar, toks šaltas ir bejausmis? Atrodo taip lyg matau Zayn, bet čia lyg ir ne jis. 

Nejaugi menkiausias trūkys jo nervuose, sužadina tokį žvėrišką pykti? Norėčiau vėl matyti senąjį savo Zayn, bet negaliu. Nuo ašarų man liejasi vaizdas, jos pridengia kraupų jo portreta. 

Jis užlipo ant manęs ir nieko nelaukęs trenkė man. Bandžiau prisidengti veida rankomis, bet jis sugavo mano rankas ir jas prispaudė virš mano galvos.

- Maldauju Zayn, neskriausk manęs. Juk aš tave myliu. - bandžiau šiuos žodžius pasakyti kuo garsiau.

Jau minutėle galvojau, kad jis liausis, bet jis pasilenkė prie manęs ir sušnabždėjo:

- Jūs visos taip sakot. 

- Zayn nesielk taip su manimi. - su šiais žodžiais jis trenkė man į skruostą.

Jis nebeklausė manęs, stengiausi ištrūkti iš jo gniaužtu, bet tai buvo veltui, juk aš neesu iš tų kurios būtu stiprios, aš viso labo tik Arissa, niekas daugiau. Niekada negalvojau, kad atsidursiu tokioje situacijoje, niekada nebūčiau pagalvojusi, kad kęsiu dar didesni skausmą, nei kenčiau nuo savo tėvo. 

- Juk mes norėjome bendros ateities, vaikų. Kur tai dabar Zayn? - paklausiau jo pro ašaras, kol jis spaudė mano rankas.

- Geriau patylėk, nes tu mane erzini dar labiau! - suriko jis.

Jis atsitraukė nuo manęs, galėjau bent trumpam atsipūsti, bet kai jis nusiemė savo diržą ir atsisuko į mane aš visa sustingau. Dabar jis priminė man mano tėvą ir nemeluosiu vieną akimirką aš tikrai pagalvojau kad tai mano tėvas. Jis vis artėjo link manęs, o aš tik galiu maldauti Alacho, kad tai greičiau baigtusi! Kad tik greičiau prarasčiau sąmone, gal tada tai jį sustabdys? Net nespėjau susigūžti, kai sulaukiau smūgio į blauzdas, o skaudėjo taip blogai, kad vos galėjau kvėpuoti. Netrukus jis trenkė su diržu dar stipriau, bet šį kart jis man kirto per pilva. 

- Alache padėk. - sušnabždėjau.

Mano kvėpavimas buvo gilus, viskas kas girdėjosi, tai mano skausmo dejonės. Šią akimirka tikrai troškau mirties, tai viskas ko aš noriu, noriu ramybės. 

- Kokia tu tyli, gal skausmo per mažai? - paklausė jis su sarkazmu.

Šiuo metu jis manęs neplakė, gal nusprendė pailsėti? Man skaudėjo visą kūna taip, kad net nesugebėjau pajudėti.

- Kelkis. - tarė jis.

Kaip jis nesupranta, kad ką tik mane primušė? Aš negaliu pajudėti argi tai neakivaizdu? 

- Kelkis, nenoriu matyti tavęs savo kambaryje! - suriko jis pagriebes mane už plaukų. 

Jis tiesiogine prasme pastatė mane ant kojų, laikydamas už mano plaukų. Bet tada kai jis paleido mane, neišlaikiau pusiausvyros ir nukritau, mano galva atsitrenkė į komodos kampą ir tada supratau: Tai viskas mano pabaiga, pagaliau aš gavau ko norėjau. Ir tada man užtemo akyse, tikėjausi kad daugiau niekada neatmerksiu akių.

Liam pozicija:

Aš jau Maroko oro uoste, čia buvo velniškai karštą. Skubėjau Annos nurodytu adresu link, nes ji reikalo manęs kuo greičiau. Supratau, kad kažkas negerai, nes jos balsas telefonu atrodė toks nuverktas. Net negalėjau apsižvalgyti šiame krašte, nes tik pasigavęs taxi, nuvažiavau pas Anna. Mano nuojauta kuždėjo, kad nebūsiu sutiktas maloniai, bet man nusispjauti, aš kovosiu už Anna, man nesvarbu, koks jos pusbrolis yra. 

Per daug greitai atsiradau prie Annos namų, buvau susijaudinęs, kad taip greitai ją pamatysiu, bet nerimavau, kas manęs gali laukti už šių durų. Nieko nelaukęs pabeldžiau į duris , nereikėjo laukti nė minutės, kai duris prasivėrė, o aš pamačiau Anna.

- O Liam tu pagaliau čia. - tarė ji mane apsikabindama.

Ji buvo apsiverkusi, norėjau ją pabučiuoti ir nuraminti, bet čia to negalėjome daryti, čia ne Anglija. Čia galioja visai kitos taisyklės. 

- Prašau, padėk mano draugei. - tarė ji visa apsiverkusi. - Ją laiko uždaręs Zayn, jis tikriausiai ją nuskriaudė. 

Paėmiau ją už rankos ir nusivedžiau į namą, namas buvo nuostabus, čia buvo tiek daug Arabiškų ornamentų. Anna mane vedėsi į viršų, lauke palikau lagaminus, manau jie niekur nedings. Nieko savo kelyje nesutikau, bet kai priartėjome prie vienų kambario durų, Anna visa tirtėjo iš baimės. 

- Prašau padėk jai. - tarė ji maldaujamu žvilgsniu.

Pravėriau kambario duris ir pamačiau Annos pusbrolį Zayn, jis buvo į kumščius suspaudęs rankas, o šalia jo gulėjo merginą, regis ji kraujavo. Zayn manęs nepastebėjo, kol neprabilau:

- Jai reikia medicininės pagalbos, ji nukraujuos ir mirs, jei ir toliau čia stovėsi.

Jis lyg pabudo iš transo ir atsisuko į mane. Jo žvilgsnis nebuvo vienas iš maloniausiu, bet man sušiktai nusispjaut, jei reikės išgelbėsiu jas abi iš šio namo. 

- Tai ne tavo reikalas iš vis čia neturėtu tavęs būti. - tarė jis piktai.

Vienu momentu jis pažiūrėjo į Anna tokiu žvilgsniu lyg ją tuoj pat nužudytu. Suprantu, kad jis nepatenkintas mano atvykimu, bet nereikėjo taip audringai reguoti, kam iš vis reikėjo žaloti mergina? 

- Ei žmogau, kas su tavimi negerai? Ant žemės mirštanti mergina, kurią pats sužalojai, o dabar dar tuo žvilgsniu svaidai žaibus į Anna. - tariau nepatenkintas.

Nieko nelaukęs priėjau ir pritupiau prie merginos, patikrinau jos pulsą. Vos galėjau jausti jos pulsą, tai reiškia, kad ji be samonės. 

- Kokį velnią čia darai? - paklausė Zayn.

- Tikrinu jos pulsa. - argi tai neakivaizdu, nežadu priekabiauti prie jo merginos. 

- Ar jai viskas gerai? - išgirdau tylu savo mažutės balsą. 

- Jai reikia į ligoninę, ji sunkios būklės. - tai pasakęs jau norėjau kelti mergina nuo žemės, bet Zayn mane atitraukė.

- Aš pats. - tarė jis kiek ramesniu balsu.

Regis ši savaitė šioje šalyje bus sunki, tikiuosi bent gyvas grįžti namo. 

Visą kelią iki ligoninės girdėjau iš Zayn lūpų tik : O Alache. Lyg jis čia galėtu padėti, po galais , juk ne Alachas sumušė šią merginą. Kas man pasirodė apgailėtina, tai , kad prieš vežant sunkiai sužeista mergina į ligoninę, jie aprišo ją chidžabu, lyg tradicijos vis dar būtu svarbios sunkia akimirką.

- Ar tave nubaus? - tikėjausi kad jį bent suims policija.

- Tu mane erzini. - suniurnėjo Zayn.

- Jo nenubaus, nes čia Marokas, o ne Anglija. Čia visai kiti įstatymai. - sušnabždėjo Anna.

Kvaili įstatymai ir kvaila šalis, tikiuosi kuo greičiau iš čia išvyksiu tik ne vienas o su Anna. 

Laukiu nuomonių smile emoticon Dalys bus kas antra dieną, kaip ir anksščiau. Ką manote apie Liam? Ar jis tinkamas Annai? Kaip ir sakiau norėčiau jūsų nuomonių