PASMERKTA MIRTI

22: Zayn pyktis

22 Dalis

"Jei padarei klaidą – nepersistenk ja taisydamas."

Tas nuostabus rytas, kai žinai, kad yra tikimybė, kad greitai nešiosiu savyje gyvybę. Pastaruoju metu Zayn su manimi toks malonus, jo nebekankina nuotaikų kaitos, rodos viskas klostosi gerai. Net ir Jawdan nemačiau pastaruoju metu, norėčiau paklausti Zayn ar jo brolis jau išvyko, bet nedrįstu , nenoriu sugadinti jo nuotaikos. 

Leisdamasi žemyn į svetainę, sutikau Anna, ji visa švytėjo. 

- Kas naujo? - paklausiau jos.

- Susisiekiau su Liam, jis atvyks čia. - jos balse buvo begalinis džiaugsmas, bet ji neatrodė pakankamai laimingą, kažko trūko iki pilnos laimės.

- Bet? - norėjau, kad ji tęstu savo mintį.

- Nemanau, kad dėl to bus patenkintas Zayn. - tarė ji atsidūsdama.

- Nesijaudink pastaruoju metu jo nuotaika puiki. - nusišypsojau.

- Na aš nenoriu jam sugadinti nuotaikos su šią žinia. Jis serga, jam Bipolinis sutrikimas. - tarė ji nusivesdama mane ant sofos.

- Kas tai yra? - paklausiau sutrikusi, žinau koks Zayn nervingas, bet nemaniau, kad jis gali sirgti kuom nors. 

- Tai yra maniakinė depresija, staigios nuotaikų kaitos, linkimas į agresiją. - Anna kalbėjo taip užjaučiamai. 

- O Alache. - sušnabždėjau aš.

- Aš suprantu, kad tu to nežinojai, bet tu privalai tai žinoti. Juolab, kai greitai jūs susituoksite. Zayn tėvas žino, koks Zayn kartais gali būti. Ir tu privalai žinoti, kad po geros nuotaikos jis bus blogos, o blogos nuotaikos ir vėl blogos, taip jau yra. 

- Ar tai įmanoma išgydyti? - paklausiau su viltimi.

- Jis gydosi, bet abejoju ar kada nors išgydys, tai lyg amžina liga ar kažkas pan. Zayn nenoriai gydosi, jis negali susitaikyti su šią diagnozę. Pamenu, kai viešėjau pas Jawdan ir Zayn namuose, tuo metu Zayn buvo 15-liką, tada Zayn stipriai sumušė Jawdan. Po šio pirmo akivaizdaus Zayn priepuolio, Muchamedas nuvežė savo sūnų pas psichiatrą. - papasakojo ji.

To ką man pasakė Anna, tikriausiai niekada nebūtu pasakojęs Zayn. Suprantu, kad jam sunku su tai susitaikyti, bet jis privalo gydytis, dėl manęs ir Yasmin. Juk Yasmin nenorėtu gyventi su tokiu tėvu. Regis kuo toliau čia gyvenu , tuo daugiau paslapčių sužinau. Na žinoma, jie norėtu nuo manęs nuslėpti šias paslaptis, bet tai ilgai nesitęstu. 

Mano nelaimei nusileido žemyn Jawdan, jo nenorėjau čia pamatyti jokia kainą. Mane pamatęs jis nusišypsojo pašaipia šypsena. Lyg jam gerą būtu nuo to, kad aš kenčiu. 

- Labas pussesere. - tarė jis Annai.

- Jawdan nemanai, kad tu šiuose namuose per ilgai? Tavo žmonos tavęs pasiilgo. - Annos balsas skambėjo pašaipiai.

- O nemanai, kad tau jau laikas ištekėti ir palikti šiuos namus taip pat? - paklausė jis prisėsdamas prie manęs.

Stengiausi laikytis nuo jo atstumo, bet jis tik dar arčiau prisiartino prie manęs. Ir baisiausia buvo tai matyti čia tą tarnaite, kuri yra iš vien su Jawdan.

- Panele Anna jus kviečia ponaitis Zayn. - tarė tarnaitė Rafia.

- Keista maniau jis išvykęs į darbą. - tarė atsikeldama nuo sofos Anna.

Mintyse maldavau, kad tik Anna neišeitu ir nepaliktu manęs su šiais dviem velnio išperom. Daugiau niekada nebe noriu likti kartu su Jawdan vienoje patalpoje. Tik Annai išėjus Jawdan pakilo nuo sofos, jau maniau, kad jis ruošiasi taip pat išeiti, bet jis atsistojo prieš mane ir atsiklaupė. Rafia tuo tarpu pasišalino iš svetainės. Nesupratau, ką Jawdan daro, juk jis aiškiai turėtu suprasti, kad mes jau nebe draugai. 

- Norėčiau, kad man atleistum. - tarė jis žvelgdamas į mano akis.

- Tu tikriausiai juokauji. - tariau nepatenkinta.

Net nesiruošiu jam atleisti, nes jis gadina mano santykius su Zayn. Šį kart Jawdan neatleisiu, nes jis tikrai elgėsi su manimi nedovanotinai. 

- Ne Jawdan aš tau niekada neatleisiu. - tai ištariau tyliai, nes po paskutinių įvykių aš prisibijau jo.

Po šių žodžių jis staigiai pakilo nuo žemės, jis tikrai nebuvo patenkintas mano atsakymu. Netrukus svetainėje pasirodė ir Anna, ji nebuvo patenkinta, net gi pikta.

- Čia vėl tavo kvaili triukai Jawdan? - tarė ji piktai.

- Ak, taip juk Zayn nėra, tikriausiai tarnaitei pasirodė. - nusijuokė jis pašaipiai.

- Geriau per kelias dienas dink iš Arissos gyvenimo, nes susisieksiu su Muchamedu. Galvoji aš nematau kas čia dedasi? - Annos balsas vis dar buvo piktas.

- Gerai pussesere aš einu, bet nepažadu palikti šių namų. - Jawdan balsas vis dar buvo pašaipus, o prieš palikdamas mūsų svetaine jis neatitraukė žvilgsnio nuo manęs. 

- Tas Idiotas daugiau tavęs netrugdys. - tarė ji atsisėsdama šalia manęs.

- Ačiū. - nusišypsojau jai.

Netrukus grįžo ir Zayn, dabar jo geros nuotaikos nebuvo like nė ženklo. Man nepatiko matyti Zayn piktą, bet turiu su tuo susitaikyti. Norėjau jam ką nors pasakyti, bet gal geriau patylėsiu. Jis priėjo prie mūsų ir atsisėdo į sofą. Dabar tvyrojo nejauki tyla. 

- Anna, nenori man nieko pasakyti? - jo balsas buvo nepatenkintas.

- Jei jau matei tą pakvietima, tai tik draugas, norėjau kad jis paviešėtu pas mus. - greitai išbėrė ji žodžius.

- Be mano žinios kvieti į mūsų namus Dievai žino ką. - šie žodžiai skambėjo griežtai.

- Aš tau būčiau pasakiusi, nenorėjau gadinti tavo nuotaikos. 

- Tu turėjai atsiklausti manęs anksčiau, tu turi suprasti, kad kitatikis kuris atvažiuos pas mus, slampinnės po mano namus. Tarnaitės turės visa diena nešioti čadra, kaip ir judvi. - tarė jis susiimdamas už galvos.

- Aš neprivalau nešioti čadros. - tarė jau pikčiau Anna.

- Privalai nes esi Musulmonė, turi su tai susitaikyti. - Zayn tai tardamas pakilo nuo sofos. 

- Jis mano sužadėtinis. - šie žodžiai iš jos lūpų išėjo tyliau nei įprastai.

Po šių žodžių Zayn kūnas išsitempė,dabar jis tikrai piktas ir jei ne Anna tai kentėsiu aš. Nenoriu, kad Anna nukentėtu, bet ir aš nenoriu kentėti nuo jo pykčio. 

- Nejuokink, jei tavo tėvų čia nėra, tai nereiškia, kad gali daryti ką nori. Jis neįžengs į mano namus! Supratai?! - suriko jis.

- Zayn nusiramink. -ištariau švelniai.

- Tu pritari jai? Tu pritari šiai neteisingai santuokai? - paklausė manęs piktai.

- Juk čia nieko blogo. - tariau pakildama nuo sofos ir žengdama link jo.

Jis pagriebė mane už rankos, jo rankoje buvo mano riešas kurį jis stipriai spaudė. Anna sėdėjo ant sofos ir žvelgė į mane apgailestaujamu žvilgsniu. Abi žinome koks Zayn yra. Jis nieko nelaukęs pradėjo mane tempti į viršu. Nežinojau ko ten tikėtis, bet sekdama paskui Zayn, vis prašiau Alacho pagalbos. Nenoriu nukentėti. 

Atsidūrėme kambaryje per greitai. Jis pastumė mane į sieną.

- Zayn, maldauju, nusiramink. - mano balsas buvo silpnas.

Vietoj atsakymo gavau smūgi į veidą. Šito nesitikėjau, mano keliai sulinko ir aš atsidūriau ant žemės. Jis nieko nelaukęs pakėlė mane nuo žemės ir už plaukų nuvilko iki lovos. Stengiausi jam pasipriešinti, bet kuo labiau priešinausi tuo labiau skaudėjo man.

MALDAUJU ZAYN, TIK NIEKO NEPADARYK MAN.