PASMERKTA MIRTI

24 : Pasiūlymas

24 Dalis

Arissos pozicija:

Tai ką mačiau aplink save, tai tik nešvarias baltas sienas. Juk tai negali būti rojus, tai reiškia tik tai, kad aš gyva. Ne Alache, aš turėjau būti mirus, kodėl aš gyva?! 

- Kaip jautiesi? - išgirdau Zayn balsą. 

Kodėl jis čia? Nenoriu, kad jis čia būtu. Noriu jam ką nors pasakyti, bet negaliu ištart net žodžio. Žiūriu į dideles Zayn akis ir nežinau ką pasakyti. Kaip aš jaučiuosi? Tragiškai, lyg nejausčiau savo kūno, mano galva atrodo tuoj sprogs ir dar tas erzinantis spengimas ausyse. 
Jis vis žiūrėjo į mano akis laukdamas atsakymo, bijojau, kad jis nieko nepadarytu man ligoninėje. Palatoje pasirodė gydytojas.

- Kaip ji? - paklausė jis, nejaugi jo balse girdėjau susirūpinima? 

- Tai tik sumušimai, galvą susiuvome, manau greitai galėsi ją pasiimti. - nusijuokė gydytojas.

- O kaip dėl jos galvos? - paklausė vė Zayn.

- Manau paskaudės pora dienų ir viskas. Jei ruošiesi jai duoti vaistų, tai tada išrašysiu nuo skausmo. - gydytojas kalbėjo taip nerūpestingai. 

- Taip aš jai pirksiu vaistus. - tarė Zayn nepatenkintas, jis supyko dėl gydytojo tokio požiūrio. 

- Tik nesupyk, nemaniau, kad ji tau rūpi. Juk pats ją sumušėte. - nusijuokė jis vėl.

- Tiesiog duok man tą prakeikta vaistų receptą. - Zayn kalbėjo sukandęs dantis.

Šį kart gydytoas nieko neatsakė, tiesiog išrašė vaistus ir nieko nesakęs išėjo išėjo iš palatos. Kad ir koks tas gydytojas buvo nemalonus, nenorėjau, kad jis paliktu palatą, man buvo baisu pasiliktu su Zayn. 

- Būk gera, pasakyk ką nors. - regis Zayn ir vėl greitai persimainė, nes jo nuotaika dabar buvo liūdna.

- Gerti. - ištariau gergždančiu balsu.

Nors nebuvau tikra, kad to ir norėjau, bet tiesiog turėjau ką nors pasakyti, kol jo nesupykdžiau. Netrukus Zayn prisiartino prie manęs su stikline vandens, neturėjau jėgų net pakelti rankų, tad Zayn mane pagirdė. 

- Arissa aš tikrai apgailestauju, nenorėjau tavęs nuskriausti. Aš nežinojau ką darau. - jis maldavo mano atleidimo. 

Nieko jam neatsakiau, nes pro palatos duris įėjo Anna su kažkokiu vaikinu. Buvau persigandusi dėl to, kad aš nedėviu chidžabo, bet šis vaikinas dėl to nesijaudino.

- Aš tokia laiminga, kad tu sveika. - nudžiugo Anna ir pripuolė manęs atsargiai apkabinti.

- Beveik sveika. - atsakiau jai. 

- Čia Liam. - ji pristatė man tą vaikiną. 

Ak taip juk čia Liam, tada suprantu, kodėl jis čia įėjo nė nesirūpindamas dėl mano chidžabo. Jis buvo Katalikas, regis jam ši šalis dar nėra gerai žinoma. Ir kiek laiko praėjo, kad Liam čia taip greitai atsirado?

- Kiek laiko buvau be samonės? - paklausiau aš.

- Tik kelias valandas, jei ne Liam nežinau ar tu iš vis čia būtum. - dabar Annos akys buvo pripildytos ašarų.

- Ak patylėk Anna. - Zayn tarė susierzinęs.

- Ką negali tiesos girdėti? Tu apgailėtinas, tu vos jos nenužudei. - Annos tonas buvo piktas.

- Mažute nusiramink, juk dabar viskas gerai. - tarė Liam apsikabindamas ją. 

- Baik ją vadinti mažute prie manęs. - Zayn balsas buvo griežtas.