PASMERKTA MIRTI

20 : Jawdan

"Tu niekada neprašei  Karalienės  nusiimti karūnos, tada kodėl gali prašyti manęs nusiimti chidžaba? Juk jis dalis manęs, kaip ir Karalielei karūna."

Anna mane pasikvietė į savo kambarį. Paskutiniu metu su Anna praleidžiu mažai laiko. Nenoriu nuo jos atitolti, tik ji gali papasakoti įdomių istorijų apie Vakarų pasaulį.

- Kaip tau sekasi su Zayn? - paklausė ji užverdama savo kambario duris. 

- Puikiai, dabar mūsų santykiai nuostabus. Tikriausiai girdėjai, kad šiandiena buvome su Yasmin lauke. - tariau jai.

- Ir kaip sekėsi lauke? - paklausė manęs beeidama link savo drabužių spintos.

- Tu nepatikėsi, bet Zayn susiginčyjo su maža mergaite. - tariau nusijuokdama.

Anna padėjo man užmiršti šiandienos įvyki su Jawdan, vis dar jaučiu ant savo kūno jo prisilietimus. Norėčiau, kad Jawdan kuo greičiau dingtu iš mano gyvenimo, nebe noriu jo matyti. Bijau to, kaip jis gali su manimi pasielgti. 

- Pagaliau radau. - tarė ji išlysdama iš savo spintos.

- Ką čia turi? - paklausiau jos.

Ji ištiesė man džinsus, niekada neesu jų dėvėjusi, bet girdėjau, kad vakaruose juos dėvi kas dien. Pas mus neįprasta matyti moterį su džinsais. 

- Užsidėk juo, juk niekada jų nedėvėjai. - nusijuokė ji.

Paėmiau džinsus į rankas. Na viskam būna pirmas kartas. Nusivilkau suknele, buvau tik su liemenėle ir apatiniais. Atsisėdau ant lovos ir bandžiau įkišti kojas į džinsus, bet jie buvo man per maži.

- Kišk kojas, čia tokia mada nešioti aptemtus. - nusijuokė ji.

Paklausiau jos įkišau iš jėgos kojas ir bandžiau užsikelti džinsus į viršu. O Alache jie tokie aptemti, kaip vakaruose patogu juos nešioti?

- Kaip jautiesi? - paklausė ji su šypsena.

- Jie tokie nepatogus. - nusijuokiau.

Atsisegiau pirmą džinsų sagą, bet pro duris, net nesibeldęs įėjo Zayn, jo veide iš kart pasirodė šyspena, nes aš juk buvau pusnuogė. Jis nieko nelaukęs pristraukė mane aistringam bučiniui.

- Nepamirškit, kad ir aš čia esu. - nusijuokė Anna.

Zayn atsitraukė nuo manęs su šypsena.

- Tau laikas susirast vyrą. - tarė jis su šypsena.

- Ačiū už pasiūlyma, bet ir pati galiu susirasti. - tarė pašaipiai Anna.

- Na nepamiršk kas čia šeimos galva. - nusijuokė Zayn pataršydamas Annos plaukus.

Kol jie pešėsi, nusėmiau šiuos nepatogius džinsus. Užsivilkau vėl suknele ir prisglaudžiau prie Zayn. 

- Kad ir kaip gaila, bet turiu eiti dirbti, tiesiog norėjau pamatyti tave. - tarė jis pakštelėdmas man į lūpas. 

- Iki susitikimo vakare. - tarė jis prieš išeidamas.

Jawdan pozicija:

Negaliu patikėti, kad kvaila tarnaitė pasidavė mano šantažui. Tą kvailė neturi pasirinkimo, ji žino, kad privalo man padėti su Arissa, nes kitaip jos mažąjį brolį nužudyčiau. Zayn dar nesupranta kokį priešą turi, jis nesupranta, kad Arissa turi būti mano. Man vien pagalvojus apie ją stovi. Norėčiau ją patvarkyti ant savo mašinos kapoto, kad net kaimynai girdėtu, kaip ji rėkia mano vardą. 

Net nepajutau, kaip mano ranka atsidūrė mano kelnėse. Lėtai priliečiau savo pasididžiavima. Po galais kodėl aš turėčiau smaukytis? Aš galiu patvarkyti Arissa ir gal net gi šį kartą pavyks. Juk Zayn turėtu ilgai dirbti šiandien. Tik man reikia prakeikto plano. O galbūt man šiandien užtektu tos kvailės? Juk ji tarnaitė ir jei ją pasinaudočiau niekam nerūpėtu.