Blogio miestas

24 epizodas

Tas ledinis šaltis, kuris vyravo visame kambaryje, vertė mane gniaužtis lyg silpną būtybę. Paėjau kelis žingsnius atgal, tačiau nebėgau laukan. Ne dėl to, kad man būtų smalsu. Aš tiesiog nepajėgiau. Iš baimės mano raumenys apledėjo ir rodės, jeigu dar pajudėsiu, tai subyrėsiu į šipulius.

Neilgai trukus tamsa pradėjo trauktis. Primerkdama akis bandžiau įžiūrėti tikrąjį Blogio veidą, tačiau priešais mane stovėjo tamsiaodė moteris su skara ant galvos.

-Ponia Farisa,- suvapėjau. Mano akys išsiplėtė, o gerklė tapo tarsi prismaigstyta adatų.

Moteris garsiai nusijuokė. Ji apsilaižė apatinę lūpą ir trumpam žvilgtelėjo į vis dar kaktą braukiančią Malisą tarsi laukdama pritarimo.

-Aš galiu būti kuo tu tik nori,- pratarė juodaodė ir spragtelėjo pirštais.

Akimirksniu jos išvaizda pasikeitė ir sumirgėjus vaizdui priešais mane stovėjo Mora. Moteris buvo stamboka, plaukus susirišusi į kuoduką. Mano širdis suvirpėjo, tačiau netrukus Mora išnyko ir vietoj jos atsirado mano mama. O po to mano tėtis. Po to man matyta moteris dirbanti parduotuvėje. Pavidalai vis keitėsi ir keitėsi, kol galiausiai Blogis pasirinko vieną pavidalą. Seselę, kurią aš nužudžiau.

Moteris buvo apsirengusi taip pat, kaip mačiau ją paskutinį kartą. Baltos kelnės ir balti sanitariniai marškinėliai. Seselės šviesūs plaukai šonuose buvo susegti. Jos veide ryškiai atsišvietė raudonos sodrios lūpos.

-Taip kur kas geriau,- šmaikščiai tarė Blogis pavogęs kito žmogaus išvaizdą.

Prikandau sau liežuvį, kad žinočiau, ar aš dar gyva. Ar nesapnuoju. Nemalonus šiurpas kuteno mano nugarą. Nors ir atsigaivinai bei pasisotinau, jaučiausi silpna, net akyse kartais sumirguliuodavo.

-Ji buvo vardu Shara,- jau kiek ramiau prakalbo blogio esybė.- Man ji patinka, nes ji kelia tau prisiminimus, o šie spaudžia tavo mažytę širdutę savo gniaužtuose. Dievinu stebėti tavo sielvartą ir godžiai jį ryti.

Shara vėl apsilaižė lūpas tarsi norėdama pasiskaninti. Jos poelgis sugrąžino mane iš graužaties būsenos. Per mano kūną perėjo šaltis, tačiau jis tik privertė mane sukaustyti visą dėmesį.

-Juk žinai, kad nepadarysiu to, ko nori,- karčiai ištariau primerkdama akis.

Sharos veido išraiška nepasikeitė. Ji tik kilstelėjo smakrą tarsi domėdamasi manimi.

-Gerai, išvesk ją lauk,- paliepė Malisai. Mergina tarsi šlykštėdamasi pakelė viršutinę lūpą ir grubiai pačiupo mane už žasto.

Nors danguje nebuvo nė vieno saulės spindulėlio prisimerkiau sutikdama šviesų ir giedrą dangų. O gal tiesiog nenorėjau išvysti kenčiančių, prie stulpų surištų žmonių.

-Girdi?- paklausė pakreipusi galvą Shara. Jos lūpose išsiplėtė šypsena.- Ak, tos aimanos verčia mano kūną virpėti iš geismo.

Visiškai nieko negirdėjau. Buvau per daug susikausčiusi. Bijojau pakelti galvą ir išvysti nukamuotą Hideoną. Blogiui tai patiko. Matydama, kaip iš baimės virpa mano lūpos, Shara priėjo prie vaikino ir akies krašteliu stebėdama mane paglostė jo skruostą.

-O jis daug drąsesnis už kitus,- ištarė lipšniai ji.- Jo skausmas taip giliai pasislėpęs, kad vos galiu jį jausti.

Shara bakstelėjo Hideonui į krūtinę ir perbraukė pirštu per apiplyšusius marškinėlius. Vaikinas tikriausiai buvo be sąmonės arba jau nebeturėjo jėgų kaip nors reaguoti. Vėl nuleidau galvą stipriai prisimerkdama. Negalėjau nieko padaryti. Jaučiau pralaimėjimo ir silpnumo skausmą, kurio buvau perpildyta su kaupu.