[ Best Friend's Brother ] B.S.

Sounds sad

- Kokį filmą rodys?-paklausiau kai įėjom į kino teatrą.

- Aš prieš tave,- šyptelėjo Brad ir pagriebė mano ranką.

- Skamba liūdnai,jeigu verksiu, kaltinsiu tave. Einam popkornų,- nusitempiau jį prie kasos.

***

Nusivaliau šlapius žandus ir kai šviesos įsijungė, užsidengiau veidą rankomis,kad niekas nematytų mano baisaus veido.

- Tu kaltas,- sukūkčiojau.

- Na aš žinojau,kad mane kaltinsi todėl kaltu nesijaučiu,- Brad prunkštelėjo.

Išsitraukiau iš rankinuko servetėlę ir apsivaliau akis. Atsigėriau vandens ir atsidusus atsistojau.

- Man reikia į tuoletą,- sumurmėjau. Jis linktelėjo ir su mano pagalba atsistojo nuo nepatogios kėdės.

Brad įsakiau stovėti ir laukti prie durų, kol pati nuėjau ir atlikau savo reikalus. Priėjus prie veidrodžio susiraukiau: išvarvėjusios akys,raudoni žandai. Fui. Kaip aš atrodžiau.

Nusiprausiau veidą su šaltu vandeniu ir išsitraukus iš rankinuko visus vaistus,išgėriau 4 skirtingas tabletes.

Dar užsitepiau truputį pudros ir kai jau atrodžiau į tokią į kurią galima žiūrėti išėjau iš tuoleto.

- Ilgai užtrukai,- nusišypsojo Brad.

- Merginų reikaliukai,- sukikenau ir pagriebiau jo ranką.

***

- Iki,-pakštelėjau jam į lūpas ir įėjau į namus, kol jis sugrįžo į savus.

Natalie su Tristan žiūrėjo filmą svetainėje. Įdomu kada jie bus oficialūs?

Tyliai pro juos praėjau ir nuėjau į savo kambarį, kuriame savo beveik visą laiką ir praleidžiu.

Išsitraukiau 6 lapus balto popieriaus ir pasidėjau ant savo stalo. Iš stalčiaus pasiėmiau tušinuką ir atsidusau.

Vienas - tėčiui

Antras - Natalie

Trečias - Brad

Ketvirtas - Tristan

Penktas - James

Šeštas - Connor

Kiekvienam iš jų parašysiu po laišką,kad jie, kai mirsiu galėtų perskaityt ir galbūt prisimint mane. Noriu jiems viską išsakyti ir manau bus geriausia tai padaryti raštu.

Viršuje gražiu raštu išraižiau žodį "Tėti"

Ir tada pradėjau visą savo darbą.

Tėti,

Aš nežinau ar tu bent kiek gailiesi, kad su manim nebuvai kai man labiausiai reikėjo, ar kai sužinojau,kad man diognazuotas vėžys, bet jeigu taip,tai nereikia.

Taip prisipažystu, iš pradžių aš ant tavęs labai pykau, kad tavęs nėra kiekvieną dieną ir aš beveik tavęs nematau.

Pykau, kad tavęs net nebuvo kai aš buvau ligoninėje.

Bet dabar aš prisiminiau ir supratau.
Po mamos mirties tau buvo sunku. Tu buvai vienišas tėvas kuris augino du problematiškus vaikus.
Su Tristan gal tau buvo ir lengviau nes jis vaikinas, bet aš tau turbūt buvau didžiausia problema.

Tu nežinojai ką daryti per mano pirmąsiąs mėnesines. Nežinojai kokius man rūbus ir batus pirkt. Nežinojai kokio dydžio liemenėlės man tinkamiausios.

Bet su Brad ir Natalie mamos pagalba tu išsigelbėjai. Tau pavyko ir mes su Tristan išaugom į nuostabius vaikus.

Kai skaitysi šitą laišką, vadinasi manęs nebėra ir aš stebiu tave iš viršaus. Linkėjimai nuo mamos.

Prašau neverk per mano laidotuves ir savęs nekaltink, vis dėl to gyvenimas šitaip sugalvojo, o ne mes.

Dabar tu turi tik Tristan ir prašau, nepaleisk jo. Rodyk jam daugiau dėmesio kurio nerodei mums abiems.

Džiaukis dėl jo karjeros ir tikėkis, kad ji bus dar geresnė.

Galbūt susidraugauk labiau su Simpson mama ;)

Kad ir ką sugalvosi,aš tikiuosi,kad tai bus teisingas sprendimas ir aš tau iš viršaus plosiu ir šypsosiuos.

Aš nenoriu,kad tu mane pamirštum, kad ir kaip tai savanaudiška. Aš noriu, kad mane prisimintum.
Bet ne gulinčią ligoninės lovoje ant mirties slenkščio,o gulinčią ligoninės lovoje su mama šalia kai katik gimiau. Kai aš pasakiau pirmą žodį kuris beje buvo "pica" kas labai keista. Kai aš pradėjau vaikščioti. Visas geriausias dienas kurios buvo su manimi. Prisimink mane su šypsena.

Aš labai tave myliu tėti

Prisimink tai

- Amanda