[ Best Friend's Brother ] B.S.

Amanda

"Niekada nemaniau,kad turėsiu sakyti šitus žodžius, bet.. šitame karste guli mano dukra" Amandos tėtis užvertė galvą į viršų. "Prieš daug metų, laidojau šitaip savo žmoną. Maniau, kad tada bus sunkiausia mano gyvenimo diena. Klydau. Amanda pasiėmė jos mama ir tikiuosi jos dabar susitiko ir stebi mus iš viršaus. Aš žinau, kad per mažai laiko skyriau Amandai ir dėl to labai gailiuosi... ilsėkis ramybėje, širdele"

"Visai neseniai mano grupei pradėjo sektis ir maniau,kad dabar būsiu laimingiausias pasaulyje vaikinas... iki kol sužinojom, kad mano sesutei diognazuotas vėžys. Nuo tos dienos mes visi buvo sugniuždyti" kalbėjo Tristan. "Ji nebuvo savimi, kaip ir mes visi. Niekas nesitikėjo tokios pabaigos.  Aš žinau, kad Amanda būtu labai pikta,jeigu matytų visus mus čia verkiančius. Atleisk, kad sudaužėm pažadą, bet to nebūtų jeigu tu visdar būtum su mumis ir juoktumies. Bet... daugiau tavo juokas namie neskambės..ilsėkis ramybėje, sesute"

"Su Amanda buvom geriausios draugės nuo pat mažų dienų. Ji buvo man kaip sesuo kurios niekada neturėjau" sukūkčiojo Natalie. "Kai pažinojau ją vos ne visą gyvenimą, išgirsti tokią diagnozę buvo vos ne sunkiau negu jai. Išgyvenau kiekvieną minutę su ja. Norėčiau tą ir tęst. Bet gyvenimas parodė kitaip. Nebeturiu geriausios draugės su savimi" atsiduso. "Kai būdavom mažos, kalbėdavom, kad būsim vienos kitos vyriausios pamergės ir..." sutrukinėjo balsas nuo ašarų. "Vaikų krikšto mamos. Kad niekada nepaliksim vienos kitos, bet... Amanda. Tu mane palikai. Būk laiminga ten viršuje ir ilsėkis ramybėje, myliu tave"

"Amanda buvo mano dukros geriausia draugė ir sūnaus mergina. Nuo pačios pirmos dienos man ji patiko. Aš žinojau, kad ji gera mergaitė. Ji man buvo kaip šeimos narys. Kai mirė jos mama,jaučiau pareiga būti jai kaip mama. Todėl nes ponia Evans buvo mano gera draugė taip pat. Aš žinojau,kad mergaitei bus sunku gyventi tarp dviejų vaikinų. Padėjau jai kovoti su brendimu, kadangi tėvas nežinojo ką daryti" liūdnai nusijuokė mano mama. "Ilsėkis ramybėje, brangioji ir perduok linkėjimus savo mamai bei mano vyrui"

"Su Amanda visada turėjom stiprų ryšį. Bet tik kaip draugai. Ji man buvo kaip sesuo,o aš jai buvau kaip brolis." Giliai įkvėpė James. "Turėjom daug nuotykių ir paslapčių. Visada galėjau ją pasitikėt. Kai susitikėjau su viena tokia mergina, man Amanda pasakė, kad ji bus blogos žinios. Praleidau tokį pasakymą pro ausis, iki kol sužinojau,kad ta merginą mane apgaudinėjo vos ne visą laiką. Bet Amanda buvo su manimi visą laiką bandydama visaip pralinksmint. Ačiū tau už visus prisiminus, ilsėkis ramybėje, gražuole"

"Su Amanda niekada neturėjau tokio ryšio kaip James ar Natalie" pradėjo Connor. "Bet tai nereiškia, kad aš jos nemylėjau ar kad man ji nerūpėjo. Prieš sužinant apie ligą,mes pradėjom daugiau leisti laiko kartu. Ir džiaugiuosi. Nors tai buvo trumpas laiko tarpas. Mes vistiek dar labiau suartėjom. Aš labai jos pasiilgsiu. Ilsėkis ramybėje, Amanda"

Visi žvilgsniai nukrypo į mane ir tada žinojau, kad dabar mano eilė. Lėtai atsistojau ir vis dar žvilsgnių lydymas nužygiavau į sceną.

Atsisukęs peržiūrėjau visus čia esančius žmonės. Neskaitant tų kurie sakė kalbą, čia dar buvo pusę mūsų mokyklos mokinių, kai kurie mokytojai, James bei Connor tėvai ir Amandos kitos giminės.

"Aš.." nutrūkau. "Aš mylėjau Amandą ir vis dar myliu. Su ja mes pradėjom nekęsdami vieno kito. Visi sakė, kad per mūsų vestuves mes tai prisiminsim ir juoksimės. Kaip ir sakėm tada, jūs buvot neteisūs. Dėja, bet su savo gyvenimo meile vestuvių neturėsiu. Kad ir kaip bebūtų,džiaugiuosi kad praleidom paskutinį laiką kartu. Aš žinau, kad ji nori, kad aš neverkčiau, bet tai yra taip suknistai sunku, kai tu matai mylimą žmogų, gulintį be gyvybės ženklų toje medinėje dėžėje ir tu negali nieko dėl to padaryti. Amanda, aš tave myliu, ilsėkis ramybėje"

Ir paskutinį dalyką kurį norėjome matyti tai buvo jos karstas leidžiamas į gilią duobę...

ČIA DAR NE PABAIGA!