[ Best Friend's Brother ] B.S.

What the hell is happening..?

Sunkiai pramerkiau akis ir supratau, kad turiu keltis ir eit į mokyklą. Bet.. man per daug sunku. Vakar aš grįžau pusę 5 nakties..

Sugraibiau telefoną ir išsiunčiau žinutę Natalie, kad į mokyklą šiandien neisiu, nes jaučiuos ne kaip ir sulaukus atsakymo, kad sveikčiau ir, kad ji ateis po mokyklos, nuėjau toliau miegot.

Įsitaisiau savo pataluose ir šyptelėjus sau dėl tam keistų priežasčių, toliau panirau į sapnų pasaulį.

- Aš tave myliu Amanda!- suriko Connor.

- Atleisk, bet.. aš tave myliu tik kaip draugą. Tu žinai,kad aš myliu Brad ir niekas to nepakeis. Ir tuo labiau kai aš nėščia,- apsiašarojau ir tada užsidengiau burną supratus ką pasakiau... šūdas.

- Tu.. tu

- Tu nėščia?- išgirdau balsą už savęs ir sulaikius kvėpavimą lėtai apsisukau. Brad stovėjo žiūrėdamas į mane ir laukdamas atsakymo.

- Aš pati visai neseniai sužinojau. Aš tikrai norėjau tau pasakyt. Aš nežinojau kokia bus tavo reakcija todėl aš labai bijojau, kad tu paliksi mane.. mus...- dabar tai verkiau upeliais. Staiga pajaučiau rankas ant savęs. Pakėlus galvą sutikau dvi rudas akis žiūrint į mane.

- Niekada? Girdi? Niekada nepalikčiau tavęs, o tuo labiau jūsų...

- Žinai Brad.. tu jos nenusipelnei,bet jeigu ji laiminga.. aš dėl jūsų džiaugiuosi.. ate Amanda..- sušnabždėjo Connor ir nuėjo.

- Myliu tave,- pasakė Brad ir aš išsišiepiau. Man patinka kai jis taip sako.

- Myliu tave,- atsakiau ir jis pasilenkęs suglaudė mūsų lūpas.

***

- Amanda! Amanda! Stūmk!- rėkė gydytoja, o aš jau rėkiau per visą palatą, gal ligoninę.

- Aaaa!!!!

- Jau matau galvutę, Amanda stūmk! Tu gali!- šyptelėjo gydytoja.

Pabudau visa išpilta prakaito. Kokį velnią aš katik sapnavau? Aš ir Brad? Vaikas? Connor?

Išlipau iš lovos ir nuėjus į vonią nusiprausiau veidą su šaltu vandeniu. Aš kartais pati negaliu patikėt ką sapnuoju. Ir aš atrodžiau ten vyresnė.

Bet kas per velnias?! Staiga išgirdau baladojimą į duris. Susiraukiau ir nuėjau atidaryt. Už durų stovėjo Natalie. Ji neturėtų būt mokykloje? Pažiūrėjau į laikrodį ant koridoriaus sienos. 4... truputį ilgai miegojau.

Įleidau Natalie ir mes nuėjom į svetainę.

- Tai.. ką veikei šiandien?- paklausė.

- Miegojau..- pavarčiau akis. Ji pažiūrėjo į mane sutrikusiu žvilgsniu todėl tęsiau. - Taip, aš neseniai atsikėliau.

- Connor irgi nebuvo mokykloje, gal žinai kodėl?- paklausė. Aš išpūčiau akis.

- Ne, ne nežinau,- atsakiau.

- Oh nu gerai,- sukikeno.

Staiga durys garsiai prasidarė ir daug trypčiojimų pasigirdo. Netrukus į kambarį galima sakyt įvirto 4 vaikinai. Mes su Natalie sukikenom iš jų vaikiškumo ir tada aš nuraudau prisiminus sapną.

- Ką veikiat merginos?- paklausė James drebtelėjęs ant sofos.

- Kalbam,- nusimaivė Natalie. O James tik šyptelėjo.

- Ir apie ką gi?- Tristan kreipėsi į Nat.

- Apie tave,- ji šyptelėjo, o Tristan išsišiepė kaip kvailys.

Aš greit sugavau Brad žvilgsnį kuris buvo taip pat sutrikęs kaip ir mano. Aš galvos mostu parodžiau, kad eitų paskui mane. Atsistojus ir pasakius, kad einu persirengt nes buvau vis dar su pižama ėjau link tuoleto,ir girdėjau kaip Brad pasakė, kad eina į tuoletą.

Pamatęs mane jis priėjo arčiau ir aš jį griebus už rankos greit nusitempiau į kambarį ir uždariau duris.

- Kas po velnių vyksta tarp Natalie ir Tristan?