[ Best Friend's Brother ] B.S.

3 Days

Pats geriausias jausmas yra gauti iš jūsų komentarų, ir ypač kai jie būna mieli ir pakeliantys nuotaiką. Ačiū,kad skaitot. 💞

Toliau į istorija...

***

"Ji nepabunda" gydytojas atsiduso ir pažiūrėjo liūdnu žvilgsniu į mus visus.

"Ačiū" Natalie jam padėkojo ir jis vėl pasižiūrėjęs gailestingu žvilgsniu, linktelėjo ir nuėjo.

"Aš tuoj plaukus nusirausiu" atsiduso Connor.

Aš sėdėjau ir žiūrėjau į vieną tašką, vis dar toje pačioje pozicijoje kaip ir atėjęs.

"Einu kavos" James atsiduso ir išėjo kartu su Connor.

"Nagi" Natalie atsisėdo šalia manęs ir paglostė ranką. "Tu žinai, kad ji stipresnė negu atrodo, ji atsikels ir nusišypsos tau ir pasakys, kad tave myli"

"Ji manęs nemyli"

"Jeigu ji to nėra sakius,nereiškia, kad taip ir yra"

PO TRIJŲ VALANDŲ

"Ji bunda" gydytojas vėl atėjęs nusišypsojo ir mes su Amandos tėčiu patys pirmi įlėkėm į palatą.

Vaizdas suspaudė man širdį. Ji atrodė dar baisiau negu prieš tai. Amanda buvo dar labiau sulysus, jos paakiai buvo juodi,o kai atsimerkė akys buvo raudonos. Ji buvo prijungta prie visokių aparatų kas atrodė baugiai.

"Amanda" švelniai pasakiau ir ji sufokusavo žvilgsnį ties manimi.

"Brad" ji silpnai šyptelėjo.

Aš priėjau arčiau ir atsargiai paėmiau jos ranką, kuri atrodė tokia trapi. Ji spustelėjo mano ranką ir tuo metu ašara nuriedėjo mano skruostu.

Dar truputį pabuvęs aš išėjau ir leidau ateiti kitiems, nes daktaras sakė, kad visiems iškart neiti.

Staiga į palatą ibėgo daktaras ir Natalie su Tristan kurie buvo viduje išbėgo.

"Kas buvo?" Sunerimau.

"Jai vėl pasidarė blogai. Ji pradėjo kratytis" Natalie kūkčiojo.

"Ne" sušnabždėjau ir bandžiau įlėkt į palatą, bet Amandos tėtis ir Tristan man to neleido sulaikydami mane už rankų.

"Paleiskit mane! Man reik pas Amandą!" Muisčiaus.

"Brad" priešais mane atsistojo Connor ir uždėjo ranką ant peties. "Nusiramink. Viduje yra daktarai ir jai padės. Mes visi labai bijom, bet liekam stiprūs tik dėl jos. Tau reikia padaryti tą patį. Nusiramink ir atsisėsk"

Dar pastovėjęs pasidaviau ir linktelėjau. Šykart atsisėdau ant kėdės prieš palatą ir laukiau kas atrodė visą amžinybę.

***

"Brad" mane švelniai papurtė. Pramerkęs akis pamačiau prieš save stovintį ašaromis apsiliejusį James. "Jai nedaug liko" jis sukūkčiojo ir aš pašokau iš kėdės, bet jis mane sustabdė už rankos. "Neleidžia įeiti"

Tada pratrūkau ir aš. Jis mane apsikabino ir paplekšnojo į nugarą. "Žinau, kad tau sunku. Mums visiems labai sunku, bet mes turim išlikti stiprūs dėl jos,kad ir kiek jai beliko, mes negalim praleisti verkdami. Ji turi likusias dienas ar valandas praleisti su didžiausia šypsena kuri įmanoma, o mes - turime padaryti tą patį"

***

"3 dienos"

"Ką?" Natalie išsprogdino savo kruvinomis ašaromis prasruvusias akis.

"Atleiskit, bet jai liko 3 dienos. Galbūt pavyks ir išgyvens daugiau" daktaras liūdnai atsiduso ir išėjo.

"Ji net nenuskris į Paryžių" jos tėtis sukūkčiojo.

Tada mes visi atsisėdę pradėjom verkti, kol Amanda miegojo.

3 dienos...