Hands up (LTU) /h.s

Trylika.

Kai susikibę įžengėme į mano tėvų namą, kai laiminga mama, apkabino ją ir sesuo, kurios žvilgsnis buvo toks stiprus, lyg nuo šios akimirkos būtų tapusios lyg seserys, ji jai galėjo tarsi išpasakoti visas savo slapčiausias paslaptis, net ir dabar. Ji pasisiūlė padėti, padengti stalą, mama nusišypsojo, tardama, kad tai ji, jos svetys. Sesuo žvilgsniu parodė, kad džiaugiasi dėl jos. Nusišypsodamas ją apkabinau, tyliai sušnabždėjau, kad taip nesijaudintų, kai jos delnas maname, nenustojo drebėti. Jos akys sublizgo, gėdingai nusišypsojo, prieš mano seserį, ir dar į virtuvę nespėjusios išeiti, mamą.

Žydrynė negalėjo sulaukti, kol jai padarys, jos užsakytą arbatą. Vis trepsėjo koja, žvalgėsi ar iš niekur neateina padavėjas. Ji mėgo arbatą, gal buvo kartais ir nuo jos priklausoma. Kiekvienas turėjom savo priklausomybių, be kurių negalėtume gyventi. Ir tai nebuvo kažkas blogai, jei tai buvo tik arbatos puodeliai. Nebuvo blogai, jei tavo priklausomybė virsdavo kažkokio dalyko aistra, jei tai taip įstrigdavo tavo viduje, kad tai tapdavo kasdieniu gyvenimo etapu.

Skubiai padėkojus už gautą arbatą skubėjo jos ir paragauti.

Išėję iš kavinės, kur viduje klaidžiojo pasiklydęs blynų kvapas iš virtuvės, kur belaukiant mums girdėdavosi pora keiksmų, aplink buvo pražudyta gamta ir daugybė šviesų.

Mes buvome tunelyje, kuris tęsiasi kelis šimtus metrų, tačiau buvom sustoję kavinėje. Atsisėdom ant šaligatvio, tyliai ėmiau skaičiuoti pravažiuojančius automobilius, tai tapo tarsi įdomi veikla, kol Žydrynė gėrė arbatą. Ji tuo metu užsimerkė, vandenynas paskendo tamsoje, o dangišką žydrynę, nutempė tamsūs debesys. Jaučiausi nežymus klaustrofobikas netikėtai uždarytas į narvą, kai pastarąsias dienas žvalgiausi tik į begalinį gamtos grožį. Ir nekilo mintis, kad tai būtų gera vieta, naujai parduotuvei, kavinei, ar dar kažkam nevertingam.

- skanu.- užsimerkusi nusišypsojo, apkramtydama puodelio kraštus. Norėjau nusijuokti iš jos noro ragauti arbatą, vėliau apkramtyti puodelio kraštus. Tačiau po naktiniu pakabintų šviesų dangčiu, bandžiau susikaupti suskaičiuoti viską, kad viskas tilptų į vieną momentą.

- man patinka naktis.- begerdama arbatą ji pasisuka į šoną, paprašo, kad surisčiau jos plaukus.

Paskutinį sykį plaukus rišau, kol mano saulė valgėledus, o smalsios bitės ir vapsvos retsykiais taikydavosi įkišti riestą nosį įšaltį ir atvėsti bent sykį. Smėliu apibyrėjusios jos kojos, toliau maudėsijame, pro savo didelius akinius nuo saulės ji žiūrėjo į vandenyną, kvėpuodamair besijausdama tokia gyva. Kai tyčia patempdavau jai už plaukų jinusijuokdavo, rankas su ledais pakeldama į viršų ir nestipriai mojuodavotuščiam vandenynui.