Hands up (LTU) /h.s

Penkiolika.

Kai galiausiai ji mane prikalbėjo šįkart nemaloniai jaučiausi aš, spausdamas ranką jos tėvui ir su pagarbą apkabindamas jos mamą. Ji gyveno priemiestyje sykį pasakojo kaip būdavo sunku nusigauti į mokyklą, turėdavo keltis keliomis valandomis ankščiau, kad suspėtų prie autobuso.

Vyriškai pasikalbėti maniau, kad nusives jos tėvas grasindamas už kampo mane užmušti jei priversiu jos saulės akis lyti. Jei bent sykį ją nuskriausiu, jei kažką blogo padarysiu. Tačiau nebuvo nieko panašaus. Jos mama nebuvo viena iš tų, kurios stengiasi padaryti įspūdį su savo gamintu maistu. Abu vos prisėdus prie stalo sakė koks aš malonus ir kaip jiems patinku. Bijojau be reikalo - vėliau mums išėjus pasakė ji kai laikiau jos ranką, savame delne. Besišypsodamas pritariau ir džiaugiausi, kad viskas pavyko. Pritariau minčiai, kad mano mama ir jos tėvai sutartų labai gerai. Jie nebuvo vieni iš tų tėvų, kuriais privalėjo būti tik dėl to, kad įtiktų kitiems aplinkiniams.

Tik dabar išdrįsau įsijungti telefoną. Keletą akimirkų, kol jis buvo tik įsijungęs buvo ramu spėjau pagalvoti, kad galbūt žmonės manęs nepasigedo. Tačiau netrukus telefoną teko pritildyti nuo nenustojančių skambėti pranešimų. Čia rašė, kad žmonės bandė prisiskambinti, vadybininkai klausė ką aš sugalvojau, draugai teiravosi, kad jei nusprendžiau ignoruoti tai bent jau parašyčiau ar man viskas gerai. Rašė ir sesuo, mama skambino daugiausiai, sesuo netrukus ėmė rašyti piktai, vėliau grasinti kas bus jei aš juokauju, vėliau ėmė sklisti liūdnos žinutės prašančios bent parašyti kažką. Akimirką atrodė kad visas pasaulis ieško manęs.

Ilgai svarsčiau ar kam nors skambinti, ar kažkam parašyti, ar pranešti žmonėms, kad išvykau.

- tu svarbus.- bandė juokauti.

- nelabai. Tai tik įpykę žmonės.- suburbu toliau skaitydamas begaunamas žinutes. Vieni rašo, kad praneš policijai kiti, kad pasamdys seklius ir mane suras.

Tačiau nusprendžiu, kad atrašysiu tik svarbiausiems žmonėms.

"Viskas gerai, aš atostogauju." 

Svarsčiau ar tai tikrai galima pavadinti atostogomis. Tačiau išsiunčiau. Bet jaučiau, kad padariau ne viską, kad dar kažko trūko. Pravėriau langą ir pažiūrėjęs dar sykį į savo mobilųjį jį paleidau - sviedžiau į tolį.

Galbūt ir padariau kvailystę, tačiau jaučiau, kad ir to man reikėjo.