Accidental Love// Zayn Malik fanfiction

9

Sveikos mano saules, aš labai atsiprašau, kad praeitoje dalyje padariau klaidą padarydama Harry Harmony geriausiu draugu. Aš tik šiandien supratau, kad Harry yra Kat kaip ir vaikinas. Aš jau viską ištaisiau. Nuo šiol Harmony geriausias draugas yra Liam Payne. Tai kaip ir viskas. Sėkmės skaitant dar vieną mano nesąmonę :)

-bet aš nesuprantu, kodėl tu man niekada nepasakojai apie tą Payne – atsiduso Kat kai kitą rytą sėdėjome mano kieme.

-aš maniau, kad jis nebegrįš, tad nemačiau priežasties. – atsigėriau kakavos kurią laikiau rankose. – o dabar jis netikėtai grįžo. Nesijaudink supažindinsiu jus abu.

-tai jau geriau supažindintum. Aš noriu žinoti su kuom tu tąseisi prieš mane. Galima sakyti, kad jis tavo ex – išsišiepė ji.

-nekenčiu tavęs – pavarčiau akis. Staiga mano telefonas pradėjo skambėti. Pažiūrėjau kas skambina. Hmm, keista, nežinomas numeris. Suabejojau ar atsiliepti, nes paprastai to nedarau, bet atsiliepiau.

-Harmony Nice – pasigirdo balsas mano vos tik atsiliepus.

-Liam suknistas Payne, kodėl aš sužinojau, kad tu atvažiuoji iš savo tėčio?! – užrėkiau. Jis ir Kat pradėjo juoktis. Pas mane veide atsirado šypsena. Manau man pavyktu juos suvesti. Gerai pagalvojus jie labai panašūs. Nors man rodos Kat burkuoja su tuo Styles, bet nemanau, kad jai kas nors su juo išeis.

- nesijaudink, dabar jau žinai. Noriu pakviesti tave susitikti, kadangi nesimatėme gal amžinybę .

-žinoma, ar gali su manimi ir draugė atvažiuoti, ji labai nori su tavimi susitikti.

-tik tada jeigu su manimi gali atvažiuoti mano draugas.

-tik jeigu jis nėra dar vienas išlepintas idiotas.

-nesijaudink jis toks nėra – galėjau jausti, kad jis pavarto akis. – jis labai kietas ir toks pats įkyrus kaip tu.

-oi tik nereikia... tai kur susitiksime.

-atvažiuokit pas mane, galėsime pažiūrėti filmą ar dar ką nors.

-žinoma, kada? – paklausiau. Kat mane įdėmiai stebėjo.

-dabar, šok ant motociklo ir važiuok.

-kaip tu žinai, kad aš jį vairuoju?

-spėjau, gerai laukiam jūsų – padėjo jis ragelį.

-na... tai ką sakė? – išsišiepė Kat.

-ruoškis važiuojam pas jį. Sakė, kad ten bus dar ir draugas kažkoks. – pavarčiau akis.

-nevartyk akių, gal tas draugas karštas.

-nesvaik.

-aš tik sakau. – iškėlė ji rankas. Mes nuėjome iki garažo ir ten atsisėdome ant motociklų. Aš ant savo tėčio, ji ant mano. Kažkada mano tėtis irgi važinėdavo, bet nebe. Mat jis labai rimtas verslininkas ar kažkas panašaus ir jam nedera taip elgtis.

Po gal penkiolikos minučių aš ir Kat sustojome prie Payne namo. Jie atrodė lyg rūmai. Na žinoma tai tų ypatingai turtingų gatvė. Nesakau, kad mes buvome vargšai, palyginus su kitais žmonėmis buvo pasiturintys, bet šios gatvės žmonės tikri turtuoliai. Nieko nelaukusi paspaudžiau durų skambutį.

Nespėjus net sumirksėt jas atidarė rudaplaukis. Nieko nelaukusi užšokau ant jo ir stipriai apsikabinau.

-pasiilgau tavęs, Li - tyliai pasakiau vis dar laikydama jį apsikabinusi.

-aš irgi tavęs, raganiuke. – nuleido jis mane ant žemės – aš Liam Payne- jis ištiesė ranką Kat. Ji nedrąsiai paspaudė.

-tiesiog Kat, kam tie formalumai – sukikeno.

-žinoma – jis stovėjo išsišiepęs kaip kvailys.

-ko tu stovi čia! Įleisk! – nusijuokiau pažadindama jį iš transo.

-ah, taip. – jis pakratė savo galvą. –užeikit mano draugas kažkur svetainėje, eime palydėsiu. – nusišypsojo jis ir uždaręs duris pradėjo eiti link svetainės į kurią aš vis dar atmintinai žinojau kelią. Mano ir jo mamos buvo labai geros drauges. Aš dar iki šios kartasi sulaukiu skambučio iš jo mamos. Prasibrovusi pro Liam ir Kat tiesiog nubėgau į svetainę. Aš nesitikėjau, kad tas Liam draugas sėdės būtent ant tos sofos ant kurios aš įsibėgėjusi užšokau.

-po velniais... –suinkštė jis. Aš iškart nulipau nuo jo. Keista, balsas pasirodė pažįstamas.

-aš labai atsiprašau, aš nesitikėjau kad tu...- kai vaikinas atsisuko aš užtilau. – ką tu čia darai? – susiraukiau.

-aš Liam draugas ir jis mane čia kvietė – išstenėjo Malik. Uch tikriausiai stipriai sutrenkiaukiau – bet tu tai ir už ligoninės sienų laukinė. Kas tave apskritai iš ten išleido. Reikėjo vežti tiesiai į psichiatrinę ligoninę.

-ne mano problemos, kad tu čia išsidrėbęs kažką vaizduoji – sukryžiavau rankas ant krūtinės.

-kas tau apskritai leido šokinėti ant sofos. Ji labai daug kainavo, tu tokios tikrai neįpirktum – toks jausmas lyg jis dūrė man į paširdžius.

-na, Li yra mano geriausias draugas

-ne, Liam yra mano geriausias draugas – jis ginčijasi su manimi? Ne nu, jis tikrai neturi ką veikti.

-klausyk, Lepūnėli, man nesvarbu koks tu turtingas ir išpuikęs, bet geriau nesiginčyk su manimi.

-ir ką tu man padarysi, Pelyte? – išsišiepė jis kaip idiotas.

-aš tave iškastruosiu!

-abu! Apsiraminkite! – pasigirdo Liam balsas už manęs. – kaip suprantu jus jau pažįstami, o tai yra labai gerai, nebus nejaukios tylos, bet klausimas kaip jus pažįstami? – suraukė jis antakius. Jis ir Kat atsisėdo ant fotelių.

-ji laukinė, pastoviai trankosi, dabar kaip nesveika įbėgo į čia ir užšoko ant manęs. Manai tai normalu aš taip nemanau. – pakratė galvą Zayn.

-patylėk, Lepūnėli. Tai tu mane partrenkei su mašina, tai tu atėjęs man grasinai, bandei papirkti, o po to dar pabučiavai. Aš nesu paleistuvė. – sukryžiavau rankas ant krūtinės.

-Ugh, Pelyte, tu geriau nešokinėk prieš mane. Aš esu įtakingas ir įžymus. Man užtektu tik paliepti ir tavo gyvenimas sugriūtų į šipulius. – užkimusiu balsu pasakė jis ir išsitiesęs ant sofos susikoncentravo į televizorių. Aš tiesiog patylėjau. Nieko nebesakiau. Gali jis tą šlovę susikišti į vieną gerą vietą.