Accidental Love// Zayn Malik fanfiction

25

Mano gimtadienio šventė vyko pas Liam. Mūsų nebuvo labai daug, tik draugai.

Visi jau buvo prisigėrę išskyrus mane ir Zayn. Aš nenoriu gerti, nes neturiu nuotaikos, bet kodėl Zayn negeria net neįsivaizduoju. Aš dar niekada nemačiau, kad jis gertu alkoholį.

Kol visi kiti (Kat, Liam, Niall, Colby, kažkokia Niall "mergina") svetainėje darė nesąmones aš ir Zayn sėdėjome ant baro kėdžių. Aš su ranka pasistumdama nuo stalo sukausi ant kėdės, o Zayn besišypsodamas mane stebėjo.

-Zayn - kreipiausi į jį sustojusi - kodėl tu negeri alkoholio? - paklausiau. Jis sutriko.

-aš... Am... Nes aš nebebūnu savimi kai tampu girtas. Tu matei koks aš būnu piktas, o kai būnu apsvaigęs viskas būna šimtą kartų blogiau - tyliai pasakė jis.

-oh...- tegalejau atsidusti. Man rodos Liam kažką minėjo apie tai, bet maniau, kad jis tiesiog perdeda. Bet jeigu Zayn taip sako, vadinasi tai tiesa.

-nesigaili? - paklausė jis.

-ko? - suraukiau antakius. Ko aš turėčiau gailėtis? Zayn pirštu parodė į mano ranką ant kurios žibėjo sidabrinis karunėlės formos žiedas. - Zayn, jug tu man nepasipiršai - nusišypsojau - beje aš tikrai nieko nesigailiu - atsistojusi priglaudžia savo lūpas prie jo. - o tu, Zayn? Ar tu nesigaili? - tariau atsitraukusi nuo jo. Jis nieko neatsakė tieisiog savo rankomis suėmęs prisitraukė mane bučiniui. Šis buvo grūbesnis. Pilnas aistros. Man tai patiko. Tiesą sakant man patiko jausti jį šalia. Žinoti, kad jis yra čia.

Negaliu patikėti, kad visai neseniai jis mane partrenkė su savo mašina, bandė papirkti, kad niekam apie tai nesakyčiau, vadino laukine ir elgesi šaltai lyg aš nebūčiau gyvas žmogus, lyg būčiau daigtas. Dabar jis pasikeitė. Zayn tapo šiltas. Ne toks piktas. Na žinoma jis vis dar turi pykčio problemų. Bet tai nieko tokio, bent jau kol kas. Paskutinį kartą jį piktą mačiau prieš savaitę. Mes buvome išvažiavę į miestą ir mums bevaikščiojant aš pamačiau buvusį klasioką todėl mandagiai pasisveikinau. Zayn pamanė, kad flirtuoju su juo todėl parsivežęs mane pas save aprėkė ir vos netrenkė, bet susitvardęs apsisuko ir išėjo. Gryžo po kelių valandų rankose su minkštu, pliušiniu meškiuku. Jis atsiprašė, o aš žinoma atleidau, nes mes visi kartais darome klaidas.

-važiuojam pas mane - sušnabždėjo jis man į lūpas. Aš silpnai šyptelėjau.

-ir ką mes ten darysime?

-ten yra Bear.

-važiuojam - atsitraukiau nuo jo ir pradėjau eiti link išėjimo. Mane lydėjo skardus Zayn juokas. -ko tu lauki?! - sušukau atsisukusi.

-ateinu, tik reikia jiem palikti raštelį, kad nebegrįšime - atsakė jis ir prikabinęs lipnų lapelį prie televizoriaus ekrano pasivijo mane.

-iš kur pas tave lipnūs lapeliai - suraukiau antakius išeidama pro duris.

-aš verslininkas. Pas mane visada yra užrašinė, pora rašikliu ir lipnių lapelių. - atidarė jis mano džipo duris leidamas man atsisėsti į keleivio vietą. Leidau jam vairuoti.

-žinoma tu esi - suburbėjau po nosimi kai jis įlipo i vidų.

Važiavome visiškoje tyloje. Zayn susitelkęs stebėjo kelią. Aš žaidžiau su savo pirštais.

-padainuok man - tyliai paprašiau vis dar sukinėdama žiedą ant piršto.

-ką? Ne. Aš nedainuoju - nesutiko jis.

-labai prašau. Zayn... - atsisukau į jį. -šiandien mano gimtadienis, labai prašau.

-tik todėl, nes šiandien tavo gimtadienis ir todėl, nes aš tave tiesiog dievinu - suniurnėjo jis. Žinojau, kad jam tai nepatinka, bet aš velniškai norėjau išgirsti kaip jis dainuoja.