Accidental Love// Zayn Malik fanfiction

13

Aš Kat ir Niall smagiai leidome laiką mieste. Oras buvo nuostabus. Švietė saulė ore nebuvo nė debesėlio. Šiuo metu mes visi trys sėdėjome lauke, prie kavinės ir klausėmės gatves artistų skleidžiamos muzikos. Gatvės artistai tikriausiai pats nuostabiausias dalykas mieste. Aš tiesiog dievinu žmones kurie išeina į miestą ir leidžia kitiems žmonėms pasigrožėti jų talentais. Šiuo momentu grojo labai rami ir graži melodija. Tai lėto šokio melodija.

-Harmony, seniai matėmės – pasigirdo pažįstamas balsas – Kat sveika, ir tu sveikas nepažįstamas vaikine – juodaplaukis linktelėjo.

-Zayn, kaip keista tave matyti mieste, apsirengusi taip paprastai. – nužvelgiau jį. Jis dėvėjo juodus, plėšytus džinsus ir paprastus baltus marškinėlius.

-Harmony, net gi verslininkai yra paprasti žmonės – jis nusijuokė. – ar jus labai supyksite jeigu aš jūsų Harmony pasisavinsiu vienam šokiui – Niall ir Kat išsišiepė ir pasukiojo galvas į šonus parodydami, kad sutinka.

-kas tau sakė, kad aš šoksiu su tavimi vidury miesto? – nusišypsojau.

-o kas tau sakė, kad aš tavęs klausiu? – taip pat nusišypsojo jis ir paėmęs mane už rankos ištempė į gatvės vidurį, netoli gatvės artistų kurie vis dar grojo tą pačią nuostabią melodiją. Zayn uždėjo savo ranką man ant liemens, aš saviškę jam ant peties. Mes pradėjome lėtai judėti muzikos ritmu. Mačiau kaip žmonės kurie grojo nusišypsojo. Žmonės kurie taip pat sėdėjo prie kavinės lauke stebėjo mus.

-negaliu patikėti, kad aš šoku su tavimi vidury gatvės – papurčiau galvą.

-na aš taip pat negaliu patikėti, kad tai darau. Beje kodėl aš tavęs nebemačiau nei mieste, nei darbe, nei pas Liam?

-am, aš kaip ir persikrausčiau – gūžtelėjau pečiais.

-kodėl? – jis žiūrėjo man tiesiai į akis.

-nenoriu apie tai šnekėt. Skaudi tema.

-jeigu norėsi kam nors išsilieti visada galėsi man papasakoti. Tu gali manimi visada pasitikėti. – bet ar tikrai Zayn? Ar tu tik nežaidi su manimi? Vis dėl to prieš porą savaičių tu mane bandei įkalbėti su savimi pasidulkinti, o dabar jau šneki kaip aš galiu tavimi pasitikėti. Kokį žaidimą tu žaidi? Nieko jam nebesakiau, tiesiog žiūrėjau į akis ir toliau kartu su juo judėjau muzikos ritmu.

Kai tik muzika užtilo aš ir Zayn sustojome aš iškarto paleidau jo ranką ir truputį atsitraukiau. Žmonės kurie mus stebėjo pradėjo ploti. Aš nežymiai nusišypsojau.

-važiuok su manimi – sušnabždėjo jis man į ausį.

-kur? – suraukiau antakius.

-bet kur, nagi, pabėkim kur nors toli. Aš noriu tave geriau pažinti, Harmony – šnekėjo jis.

-juokauji? Aš tavimi dar pakankamai nepasitikiu, kad taip paimčiau ir važiuočiau kur akys mato. Vienas šokis tai dar nieko nereiškia. Mes vis dar esame niekas. Tik du žmonės kurie vienas kitą pažįsta. Aš norėčiau, kad taip ir liktu kol aš neprisirišau prie tavęs. Aš tave žinau, suviliosi ir pamesi aš to nenoriu. – papurčiau galvą ir palikusi jį vieną apsisukau ir grįžau pas Kat ir Niall.

-ką tu jam pasakei? Nes jis labai piktais žingsniais eina link mūsų – tyliai pasakė Kat. Aš vos tik atsisukusi pamačiau jį stovintį tiesiai prie manęs.

-klausyk, katyte, aš nežaidžiu žaidimų. Kol kas aš bandžiau būti malonus, nes tu sušiktai negali pasiduoti. Mano kantrybė išseko. – sugriežė jis dantimis ir pakėlęs mane persimetė per petį. – aš ją pasiimu. Gražinsiu po kokių dviejų dienų. – ramiai pasakė jis.

-gali ir negrąžinti – užgirdau Kat balsą.

-Malik, nuleisk mane! Ir kaip suprast gali negrąžinti?! Niall padėk! – šaukiau kai Zayn mane nešė tolyn. Tas idiotas Niall tiesiog nusišypsojo ir pamojavo.

-nerėk, laukine, nes aš gražiuoju nežaisiu.

-neaiškink tu man!- pasigailėjau prabilusi jis trenkė man per užpakalį. Ir tik tada prisiminiau, kad aš su suknele. Po velniai! Viskas po ja tikriausiai matosi.

-nuleisk mane – paprašiau.

-patylėk – jis ir vėl man trenkė. Na ką, Malik, aš irgi galiu pažaisti tavo žaidimą. Aš vietoj to, kad trenkčiau jam, įžnybiau jam į užpakalį. Jis truputi suklupo, bet manęs nepaleido. Atvirkščiai. Dar labiau suspaudė. – nerizikuok, Harmony.

-tada nuleisk.

-kad tu pabėgtum? Aš taip nemanau... –nusijuokė jis.

-aš nebėgsiu, prižadu – atsidusau.

-gerai, bet jeigu bėgsi aš tave užrakinsiu pas save visai savaitei. – jis atsargiai nuleido mane ant žemės. Aš pažiūrėjau jam į akis, šyptelėjau ir pasileidau bėgti iš visų jėgų. Girdėjau kaip Zayn nusikeikė ir tikriausiai pradėjo mane vytis. Pamačiusi parką pradėjau bėgti ten, pamaniau, kad jis galės pasivaikyti mane tarp medžių.

Jau geras penkias minutes bėgau nuo Malik ir turiu pripažinti, mano jėgos seko. Nusprendžiau truputi sulėtinti, bet nemaniau, kad taip atsitiks. Vos man sulėtėjus jo rankos apsivijo mano liemenį taip sustabdydamos mane.

-ir ką man su tavimi daryti? – jis gyliai kvėpavo man į kaklą.

-paleisk ir leisk eiti savo keliais – taip pat gyliai kvėpavau.

-negaliu.

-kodėl? – suaimanavau.

-nes nenoriu.

^Zayn^

-nes nenoriu – pabandžiau pasakyti kuo švelniau ir įtikinamiau. Taip aš vis dar noriu su ja pasidulkinti, tik nežinau ar noriu ją po to pamesti. Pripažinsiu ji mane žavi. Ji kitokia nei visos, bet tikriausiai tik todėl, nes man nepraskietė kojų tą pačią dieną. Bet dar ir tuom, kad ji apskritai kitokia. Prie jos man sunku būti piktu. Ji būna lyg mažas saulės spindulėlis kuris spindi laime. Aš vis dar laikiau ją savo glėby, nenorėjau paleisti. Mano rankomis bėgo elektra nuo jos prisilietimų. Aš manau, kad jaučiu jai simpatiją, bet nesu tikras. Galbūt tai tik potraukis jai kaip moteriai, bet kad ir kas tai yra man tai patinka. Tai malonus jausmas. Bet aš nesiruošiu jai dabar rašyti poemų ir giedoti serenadų po langais. Ne, aš Zayn Malik, aš niekada neturėjau rimtų santykiu ir tikrai nesiruošiu nusileisti ir lyg koks nevykėlis prašyti jos. Na jau ne, aš nesu nevykėlis.

^Harmony^

-Zayn, gal jau nori mane paleisti? – tyliai pasakiau.

-iš kur man žinoti, kad tu nebėgsi? – jo balsas privertė mane pašiurpti. Jis buvo per daug arti.

-nebėgsiu, nes nepabėgsiu – papurčiau galvą ir pajaučiau jo rankas paleidžiant mane.

-dabar tu eisi su manimi ir mes kur nors nuvažiuosime, pažinsime vienas kitą – nusišypsojo jis ir paėmęs mane už rankos pradėjo mane vestis link savo mašinos. Kuri pasirodo stovėjo gana netoli.