Accidental Love// Zayn Malik fanfiction

12

Lepinu aš čia jus. 2 dalys per vieną vakarą :p. Čia tik todėl, nes aš jus visus labai myliu <3

SPOILER ALERT !

Pabuvau truputi Drama Llama ir įdėjau nemažai dramos :)

-panele, Harmony Nice, kur tu po velniais tąsaisi?! – pasigirdo piktas mano tėčio balsas vos įėjus į namus. – tu pasidarei visiškai nevaldoma! Tu dingsti naktimis ir neatsiliepi?! Ir kodėl tu dvoki vyriškais kvepalais?! Ar tu su kuom nors mylėjaisi?! Tau tik 17! – rėkė jis ant manęs.

-būtent, kad man septyniolika. Greitai bus aštuoniolika. Aš nebeesu maža mergaitė kuri nesugebėtu apsiginti. Nusiramink ir suprask, kad aš užaugau, tėti – bandžiau jį nuraminti.

-man viskas gerai, aš tiesiog nenoriu tavęs prarasti taip kaip praradau tavo mamą. – tada man sukilo visas pyktis. Nenori jis matai.

-tai sakai nenori parasti manęs kaip praradai ją?! Tai tu pats jos išsižadėjai! Tai tu pradėjai ją išdavinėti su šita kekše kai jai buvo sunkiausia! Tu sušiktai jau mane praradai kai pradėjai išdavinėti mamą! Aš tavęs nekenčiu! Man nesvarbu, kad tu mano tėvas, bet aš to ryšio nejaučiu jau labai senai! Dabar pasitrauk aš noriu nueiti į savo kambarį, nes man reikia pailsėti ir atsigauti. Nes šituose namuose nėra nieko kas mane galėtu paguosti ir padėtu apsiraminti, todėl turėsiu tai padaryti pati, nes jus abu esate beverčiai! – išrėkus paskutinį sakinį pajaučiau skausmą skruoste nuo kurio aš kritau ant žemes. Jis man ir vėl trenkė.

-nedrįsk šmeižti nei manęs nei Kasandros! Ji yra nuostabi moteris kurią aš myliu! Jeigu tau čia taip nepatinka gali kraustytis pas savo nukvakusią močiutę! Jus visos trys esate vienodos idiotes, nesistebiu, kad jus visas visi išduoda jūsų niekas negali pakęsti! – užrėkė jis kol aš sėdėjau ant žemės ir verkiau.

Kaip jis taip gali elgtis? Koks normalus tėvas taip galėtų pasielgti su savo dukra? Jis nesveikas.

-paimsiu ir išsikraustysiu, kad tik jūsų nereikėtų matyti! Tik tu pirma paskambink, nes pats uždraudei man su ją matytis! – atsistojusi užrėkiau ir apsisukusi nuėjau į savo kambary. Nieko nematydama per ašaras grubiai kroviau daiktus į lagaminus. Jis manęs išsižadėjo. Kai Kasandra jį paliks tegul jis net nedrįsta ateiti pas mane ir prašyti, kad sugrįsčiau. Suradusi savo telefoną paskambinau Moirai, ji labai greitai atsiliepė.

-Harmony, Brangutė, ar tau viskas gerai? Colby sakė, kad buvai patekus į labai sunkią avariją. – pasigirdo jos malonus balsas.

-ponia Moira, aš nebegaliu pas jus dirbti. Žinau, kad pas jus dirbau labai trumpai, bet pas mane dabar vyksta labai daug problemų, atsiprašau...– kūkčiodama pasakiau.

-brangute, viskas gerai. Nesijaudink, kai viskas bus gerai galėsi grįžti jeigu tik norėsi. Stiprybės tau, kad ir kas vyksta.

-ačiū – padėkojau ir padėjau ragelį.

Po pusvalandžio mano daiktai jau buvo sukrauti. Mano kambario durys atsidarė. Ten stovėjo vyras kurį tiek metų vadinau tėvu.

-tavęs atvažiavo, lagaminus nusinešk pati – tai pasakęs jis dingo. Aš vis dar šniurkščiodama nosimi nusileidau žemyn traukdama 2 lagaminus ir dar nešdama vieną kuprinę ant pečių. Net nežiūrėdama nei į jį nei į Kasandrą išėjau į lauką. Pamačiau stovintį automobilį ir į jį atsirėmusį vaikiną. Aš jį prisimenu. Jis mano pusbrolis Niall. Metusi visus daiktu ant žemės aš jį stipriai apsikabinau. Nebelaikydama ašarų pradėjau verkti. Jis taip pat mane apsikabino ir raminančiai glostė nugarą.

-nagi, sėsk į mašiną aš sukrausiu tavo lagaminus – aš atsitraukusi linktelėjau. Ir apėjusi mašiną atsisėdau į priekinę keleivio sėdynę. Kas bus dabar? Aš nebeturiu nei mamos nei tėvo. Jis manęs išsižadėjo. Viskas. Pabaiga.

*po 2 savaičių*

-Harmony, nagi eime į miestą. Tai yra nesveika. Tu pastarąsias dvi savaites nepajudi iš vietos – zyzė Kat – tu turi viską pamiršti.

-tu nesupranti, mano tėvas iškeitė mane į kažkokią kekšę, tai nėra lengvai pamirštamas dalykas. – pakračiau galvą.

-bet tu turi pabandyti, juk visą gyvenimą neverksi, tu turi džiaugtis tuo, beje už poros mėnesių tavo gimtadienis, už dviejų savaičių Zayn Malik šventė – bandė ji mane įkalbėti.

-jeigu sutiksiu išeiti į miestą tu pasijusi geriau – pažiūrėjau į ją. Ji nusišypsojo ir linktelėjo. – tada, gerai. Eisim, bet pirma leisk man persirengti.

Persirengusi savo treningus į laisvą, vasarinę suknelę ir susitvarkiusi plaukus ir makiažą išėjau su Kat iš kambario.

-Harmony, pagaliau išlindai iš kambario – nusijuokė Niall.

-nesityčiok. Kur močiutė? – pavarčiau akis.

-ji galiniame kieme ir vėl knaisiojasi po savo prieskonius – aš linktelėjusi nuėjau į galinį kiemą kuris buvo milžiniškas, nors toks neatrodė dėl visų močiutės augalų.

-Močiute! –sušukau. Mes su Kat tyliai laukėme jos atsakymo.

-aš čia, Aukseli! –pasigirdo jos balsas iš kažkur giliai kiemo.

-aš ir Kat einame į miestą!

-pasiimk ir Niall, jam pats laikas susirasti merginą! Jums pinigų nereikia?!

-ne, aš dar turiu ir gerai, mes pasiimsime Niall – atrėkiau atgal. Negavusios atsakymo mes su Kat grįžome į namą. – mes einame į miestą ir močiutė liepė pasiimti tave su mumis – pasakiau nuėjusi į svetainę kur sėdėjo Niall.

-kaip pasakysi, Aukseli. Važiuosim su mašina, aš pavešiu – nusišypsojo jis. – palaukit, leiskit man pirmam įlipti, o jus stovėkite čia. – pasakė jis kai mes stovėjome prie mašinos. Mes su Kat nieko nesupratusios susižvalgėme. – lipkit į mašiną nevykėles, mes važiuojam apsipirkti! – mergaitišku balsu sukrykštė jis. Man prireikė momento, kad suprasčiau, jog jis cituoja Regina iš „Mean Girls".

-tu beviltiškas, nesistebiu, kad neturi merginos – nusijuokiau atsisėdusi į mašiną.

-hey! Nesakyk taip, jeigu ką Kat taps mano mergina – pasakė jis ir mašinoje stojo visiška tyla – taigi juokauju! –pradėjo juoktis jis, nors aš mačiau, kad jis buvo nusivylęs. Ah sekasi Kat, ji vienu metu patinka ir tam Harry ir Liam ir Niall, o aš vieniša. Taip ir liksiu nevedus su kokiu šimtų kačių. Nors gal visai neblogai, kam tie vaikinai, dar daugiau atsakomybės nei turint katiną. Katinas bent jau nepavydės kai žiūrėsiu į kitus katinus.