Accidental Love// Zayn Malik fanfiction

38

Zayn man padėjo įtempti lagaminus į namą. Ką tiesą skant aš bandžiau juos pati ten nutempti, bet Zayn atėmė juos ir pareiškė, kad aš neturėčiau tampyti sunkių daiktų.

-tai... Ar aš galėsiu miegoti su tavimi, ar man reikės eiti į svečių kambarį - nedrąsiai jis paklausė. Tie vaistai jį pakeitė. Taip, žinoma jis malonus ir draugiškas, bet jis nebe tas Zayn kurį aš pamilau.

-tai žinoma, kad aš miegosiu su tavimi - pavarčiau akis. Zayn iškarto išsišiepė ir prisitraukęs mane prie savęs pabučiavo. Tai buvo nuostabus jausmas. Gal būt mano nėštumas dėl to kaltas, gal būt aš jo tiesiog nežmoniškai pasiilgau, bet dabar jausti jį šalia buvo šimtą kartų geriau negu seniau.

... Po 4 mėnesių (atsiprašau dėl tokio laiko peršokimo)

Skaitydama knygą išgirdau kaip į kiemą atvažiuoja mašina. Tikriausiai Zayn grįžo. Pastaruoju metu jis dažnai leidžia laiką pas Liam ir aš pilnai suprantu kodėl. Aš esu viena, didžiulė, stora problema. Man padeda Kat, nes aš per savo didžiulį pilvą vos atsistoju. Zayn nustojo vartoti tuos vaistus, net nežinau kodėl, bet tiesiog nustojo. Man nesakė kodėl. Bet man ir nėra labai svarbu, nes aš jį myliu, kad ir koks jis būtų.

Sėdėjom su Kat ir žiūrėjom kažkokia laidą per televizorių. Namų durys atsidarė ir užsidarė. Į svetainę įėjo Zayn. Jo rakose buvo didelė puokštė gėlių ir baltas meškiukas.

-aš važiuosiu, man jau pats laikas - pašoko Kat vos pamačiusi Zayn. Aš šyptelėjau ir pavarčiau akis. Zayn padėjo meškiuką ant stalo ir priėjęs atsitūpė prieš mane. Aš pažiūrėjau jam į akis. Jis prikandęs lūpą žiūrėjo kelias akimirkas man į akis.

-Harmony, aš žinau, kad pastaruoju metu nebuvau šalia. Žinau, kad manai, jog aš kažką slepiu nuo taves, bet tai nėra visiškai tiesa. Aš nustojau gerti vaistus, nes jie man nepadės, aš noriu pasitaisyti pats. Gal būt tu netiki manimi, bet aš tai galiu įrodyti. Prisimeni tą žiedą, pasižadėjimo žiedą, kad aš tavęs niekada nepaliksiu. Tai va, aš noriu, kad jį pakeistu žiedas kuris tai patvirtins - ar jis..? - Harmony Nice, ar tekėsite už manęs ir tapsite Harmony Malik? - jis atidarė mažą dėžutę. Joje buvo žiedelis, kaip ir mano senesnis, karūna, bet ši buvo auksinė. Norėjau sušukti, kad sutinku, bet kai kas man neleido to padaryti.

-Zayn! - sušukau. Jis pasimetė.

-ar aš kažką netaip padariau? - suraukė antakius.

- Ne, Zayn! Man nubėgo vandenys! - aš buvau išsigandusi, nes gimdymas buvo planuotas tik po 2 savaičių. Zayn metė viską į šoną. Aš jaučiau skausmus pilve.

-šudas! - mačiau, kad jis buvo labai išsigandęs. Pajaučiau kaip Zayn pakelia mane ant rankų ir neša į lauką. Gerai, kad pavasaris, nereikia jaudintis dėl šalčio. Jis mane paguldė ant galinės sėdynės, o pats atsisėdęs į vaituojo vietą išlėkė iš kiemo - viskas bus gerai, mažute, greitai būsime ligoninėje - jis laikė mano ranką. Aš ją silpnai spustelėjau.

Zayn sustojo prie pat įėjimo į ligoninę. Jis nieko nelaukęs iššoko į lauką ir padėjęs man išlipti nuvedė mane į vidų.

-mergina gimdo! - sušuko jis. Prie manęs iškarto prisistatė kelios seselės. Jos pasodino mane į vežimėlį.

-panelei, prasidėjo išankstinis gimdymas, reikės daryti cezario pjūvį, ji dar nėra pasiruošusi pati gimdyti - silpnai girdėjau daktaro balsa. Mane kažkur vežė. Man nebuvo svarbu, svarbiausia buvo, kad mažyliai pamatytų šį pasaulį sveiki.

^Zayn^

- ar viskas bus gerai? - paklausiau daktaro kuris norėjo eiti paskui Harmony ir seseles.

-nežinau, tai įvyko nelaiku, viskas gali nutikti, mes stengsimės, kad viskas būtų gerai - tai pasakęs jis įėjo į palatą.

Aš atsisėdau ant kėdės ir pagriebęs plaukus juos silpnai timptelėjau. Tai mano kaltė, aš kaltas, kad ji taip anksti gimdo, nes nebuvau šalia kiek reikėjo, aš jos nepalaikiau pakankamai stipriai. Tam yra viena priežastis. Aš tiesiog nenorėjau jai pakenkti, atsisakiau tų vaistų, nes su jais aš nebuvau aš. Ugh.

Atremiau galvą į sieną ir užsimerkiau. Tikiuosi, kad viskas bus gerai.

Paskambinau Kat, ji sakė, kad tuojau bus čia. Kitoje koridoriaus pusėje sėdėjo tas Harmony pusbrolis ir tiesiog žudė mane akimis.

Apie Harmony nieko negirdžiu jau kelias valandas. Daktarai neišeina iš palatos jau kelias valandas. Aš nežinioje ir tai yra šūdinas jausmas. Aš nežinau, ar viskas gerai, ar jie visi gyvi. Aš nežinau.

Praėjus dar porai valandų iš palatos išėjo daktaras. Aš iškarto atsistojau.

-ar viskas gerai? - iškarto ėjau prie reikalo.

-merginai viskas gerai, bet vienas mažylis neišgyveno. Apgailestauju - pasakė jis lyg tai būtų kasdienis dalykas - manau jūs turėtumėte pranešti merginai apie tai. Pasitenkite tai pasakyti kiek įmanoma ramiau - tai pasakęs jis tiesiog nuėjo.

Vienas mažylis neišgyveno...

Šie žodžiai skambėjo mano galvoje.

°°°°°°°••••••°°°°°°••••••••••••°°°°°°°°•••••••••

Heyy! Buvau dingus, bet aš čia. Tik nežinau kaip ilgai. Galbūt ilgam, galbūt ne. Žiūrint kaip seksis rašyti ♡