Accidental Love// Zayn Malik fanfiction

26

Kažkas pradėjo šalia manęs judėti. Na tiksliau mano glėbyje. Aš nenorėjau pajudėti, nes vis dar norėjau miego. Todėl dar labiau suspaudžiau tą kažką savo glėbyje.

-princese, paleisk. Man reikia važiuoti į darbą - pasigirdo duslus Zayn balsas šalia. Tik tada supratau, kad aš guliu ir laikau jo ranką.

-koks dar darbas? Šiandien sekmadienis - suburbėjau vis dar nepaleisdama jo.

-tu nesupranti, Lėlyte. Aš esu ten šeimininkas, man reikia sutvarkyti dokumentus - ramiai tarė jis.

Pramerkusi akis pamačiau šalia manęs sėdintį Zayn. Jo ilgi plaukai buvo susivėlę, veidą puošė silpna šypsenėlė.

-o tu neturi kokios velniškai gražios sekretorės su didele krūtine kuri padaro viską ką paliepi? - pakėliau antakį. Iš Zayn lūpų po visą kambarį pasklido garsus juokas.

-sekretorę turiu, bet tikrai ne tokią. Nors nežinau. Aš į ją nežiūriu nes tuo metu mano galvoje būna kita mergina. Kuriai beje visai neseniai suėjo aštuoniolika ir dabar mes galime daryti viską - pasakė jis priversdamas mane parausti - na, o dabar tikrai paleisk. Man reikia važiuoti. - aš paleidau jo ranką ir jis pabučiavęs mano skruostą išlipo iš lovos. Vos jam išlipus pamačiau, kad jis yra visiškai nuogas. Tada prisiminiau kad vakar įvyko. Silpnai šyptelėjau stebėdama kaip Zayn apsirengia. Stebėjau kaip juda jo nugaros raumenys. Nežinau kodėl, bet visą gyvenimą maniau, kad patraukliausia vyrų kūno dalis tai ištreniruota nugara. Įpatingai kai jie pakelia rankas ir visi raumenys pasidaro dvigubai riškesni.

Zayn atsisuko į mane.

-patinka ką matai? - jo veide matėsi tas pasitenkinimas.

-am...  Ne - nžinojau kurion pusėn žiūrėti.

-melagė - priėjo jis prie manęs - pasistengsiu ilgai neužtrukti. Gerai? - šyptelėjo jis. Man linktelėjus pajaučiau jo minkštas lūpas ant savųjų.

- lauksiu - šyptelėjau jam išeinant iš kambario. Likusi vienas labiau apsiklojau ir užsimerkiau. Gyliai įkvėpiau. Patalai kvepėjo Zayn kvepalais. Kvapas buvo aštrus, bet tuo pačiu ir saldus. Man patiko.

Pagulėjusi dar porą minučių prisiverčiau išlipti. Ant žemės sugraibiau savo apatinius ir liemenėlę. Taip pat ir radau savo sudraskytus marškinėlius. Žvelgdama į juos atsidusau. Jie man patiko, o dabar jų nebėra. Na, ką teks rasti ką nors Zayn spintoje. Atstojusi priėjau prie jos ir pravėriau duris. Ten susiradau juodus marškinėlius. Net nedvejojusi apsirengiau juos. Ačiū Dievui, kad mano šortai liko sveiki.

Apsirengusi nupėdinau į virtuvę kur pasidariau arbatos ir iš ant stalo gulėjusių vaisių salotas. Aš jaučiuosi čia labai keistai. Viskas taip prabangu. Nesu pratus prie tokių didelių ir modernių patalpų. Tai gana keista.

Prie manęs pribėgo Bear. Aš paglosčoau jo galvą. Jis atsisėdęs visgino uodegą. Aš šyptelėjau. Jis tikrai mielas šuo.

Pavalgiusi nusprendžiau pasivaikščioti po namą. Nežinau ar man galima eiti į visus kambarius, bet niekas nesakė, kad negalima. Bear sekė mane iš paskos kol aš ėjau iš kambario į kambarį. Nieko įdomaus neradau, arba koks nors svečių kambarys arba vonia . Tiesa radau nuosavą Zayn biblioteką, kino teatrą, bet baseiną. Malik tikrai labai turtingas. Bet kam jam tiek daug kambarių jeigu jis gyvena vienas. Suprantu jeigu jis gyventu su kokia žmona, jos motina ir dar penkiais vaikais, bet dabar jis vienas. Be to, dažniausiai laiką leidžia darbe. Tai kas palaiko čia tvarką? Nes visur švaru. Ant grindų nėra nei dulkelės.

Bevaikščiodama atradau laiptus vedančius į rūsį. Na žinoma, dar vienas kolidorius. Už vienų durų radau sporto salę. Už kitų kambarys skirtas skalbiniams. Liko trečios durys. Atvėrusi jas išsižiojau. Jis buvo pilnas ginklų. Nieko nenusimanau apie tai, bet jų buvo daug ir įvairių. Kam jam jų tiek? Ką jis daro su jais? Maniau, kad jis užsiėma švariu verslu.
-Ką čia darai? - išgirdau duslų balsą už savęs. Jis privertė mane krūptelėti. Atsisukusi pamačiau į durų staktą atsirėmusi Zayn. Jis aiškiai neatrodė per daug laimingas matydamas mane čia, apsuptą ginklais.

-aš am... Netyčia čia atėjau. Aš nieko nemačiau - jau norėjau išeiti, bet jis užstojo man kelią - gal gali truputi pasitraukti į šoną, nes aš negaliu praeiti - žiūrėjau jam į akis. Man ištiesų buvo baisu. Kam žmogui gali reikėti tiek daug įvairių šautuvų?

-aš nesu žudikas, Harmony - tarė jis lyg skaitydamas mano mintis.

-tai kam tau visą tai? - ranka parodžiau į kambarį.

-tai sudėtinga - jis pasukiojo galvą į šonus.

-aš turiu laiko, Malik - piktai pasakiau. Su kuom aš po velniai susidėjau?

-supranti, verslas tai neri saugi profesija. Čia visą laiką vyksta konkurencija. Todėl reikia imtis visų įmanomų suagos priemonių. Tu net neįsivaizduoji kiek kartu šie ginklai išsaugojo man gyvybę - žiūrėjo jis į mane.

-i kiek jie gyvybių jie atėmė? Hm, Zayn? - jis tylėjo - puiku - pavarčiau akis ir stipriai pastūmusi jį praėjau pro šalį. Ejau link išėjimo. Jis sušiktas žudikas. Zayn Malik yra žudikas.

-Harmony! - rėkė jis vydamasis mane. - Sustok!

-Ne! - mano skruostais bėgo ašaros. Kaikurie žmonės neteko savo artimųjų vien tik dėl jo kaltės. Staiga pajaučiau kaip jis sugriebė mane už pečių ir apsukęs apsikabino. Aš visomis jėgomis bandžiau ištrūkti, bet nepavyko - tu suknistas žudikas! - rėkiau trankydamas rankomis jam per krūtinę. - paleisk mane!

- paleisiu, jeigu apsiraminsi ir išklausysi - aš sustojau judėjusi - na va, nebuvo taip sunku - nusišypsojo jis paleisdamas mane. Aš nieko nelaukusi trenkiau jam antausį - už ką - Zayn atrodė nustebęs,  nieko nelaukusi trenkiau dar kartą - po velniais! - jis rėkė ant manęs. Žinojau, kad velniškai pykdau jį ir jis bet kurio momentu man gali trenkti atgal, bet man buvo nesvarbu. Mano galvoje sukosi visos tos galimos Malik aukos. Trenkiau dar kartą. Jis stipriai suėmė mane už riešų - ar tu pabaigsi mane mušti?!

-ne! - rėkiau.

-užtilk - suurzgė jis.

-užtildyk jei jau toks protingas - pasišaipiau. Man nespėjus susivokti buvau prispausta prie šaltos sienos. Zayn dar porą akimirkų žiūrėjo man į akis. Staiga pajaučiau kaip jis prispaudžia savo lūpas prie manūjų. Aš jam neatsakiau. Malik pavartė akis ir įžnybė man į krūtinę taip priversdamas cyptelėti. Jo liežuvis įsprūdo į mano burną.

Aš pasidaviau jam.

Man patiko jo lūpos.

Patiko jausti jas ant savųjų.

Jaučiau kaip jis nusišypso gavęs tai ko norėjo.

-gera mergaitė - apsilaižė jis lūpas atsitraukęs nuo manęs.

- kiek?

-ką?

-kiek žmonių tu esi nužudęs? Prašau nemeluok man? Aš noriu tiesos. Zayn. - žiūrėjau jam į akis. Vis dar buvo prispausta prie sienos.

- 11 - pasakė jis atsitraukdamas ir nuleisdamas akis į žemę.

-Zayn... - priėjusi paėmiau jį už rankos.

-atsiprašau, kad tau to nepasakiau anksčiau - sumurmėjo jis.

-viskas gerai - trukčiodama pasakiau.

-ne, aš žudikas.

-ne... Erm... Juk buvo priežastis kodėl tu tai padarei. Taip? - tikėjausi, kad jis atsakys "taip".

-žinoma, kad buvo. Aš nesu psichopatas kuris žudo žmones vien tik dėl malonumo. - pakėlė jis akis į mane.

-gerai. Aš pamiršiu tai, jeigu prižadėsi, kad tas skaičius nepakils iki 12 - spustelėjau jo ranką.

-tik dėl tavęs.

-ačiū.

♡♡♡♡♡♡♡♡♡♡♡♡♡♡♡♡♡♡♡♡♡♡♡

Ech...  Neturiu ką pasakyti tai tiesiog...
Ai ne! Turiu.
Perskaičiau tobulą knygą ir visiems siūlau Kiersten White - Paranormalūs.
Tokia TOBULA labai panaši į fanfictioną, tai va...

LOVE YA 💞