Accidental Love// Zayn Malik fanfiction

18

^Harmony^

-Vaikai, mes išvažiuojame į tetos Gabrielos vestuves. Pabūsim ten porą dienų neužmuškite vienas kito -sušuko Zayn močiutė ir su savo vyru išėjo pro duris. Mes likome vieni, aš ir Zayn. Mes sėdėjome svetainėje ant sofos ir piktais žvilgsniais žiūrėjome vienas kitam į akis.

-tai...  Likome vieni- atsiduso jis nenutraukdamas akių kontakto.

-per daug nesidžiauk. Aš su tavimi nesiruošiu bendrauti. Aš vis dar noriu namo - suburbėjau.

-aš nesuprantu kodėl tu ant manęs pyksti - pavartė jis akis.

-tu tikriausiai juokauji? Tu nežinai? Na leiks tau priminti! - išskiečiau rankas.

*prisiminimai iš užvakar*

-Zayn, ką veiki? - paklausiau priėjusi prie jo.

-am... Nieko- jis staigiai užvertė knygą. Tai tikriausiai buvo albumas, nes prieš jam užverčiant pamačiau merginos nuotrauką.

-kas ji tokia- paklausiau paimdama albumą į rankas ir atversdama tą patį puslapį.

-nesvarbu, einam ką nors nuveikti - jis išplėšė albumą man iš rankų ir padėjo jį aukštai ant lentynos. Zayn apsikabino mane per liemenį ir padėjo savo galvą ant mano peties. -ką nori veikti - jis sušnabždėjo man į ausį.

-Zayn, nustok tai su manimi elgtis jeigu man nieko nejauti. Aš nenoriu būti žaislas -papurčiau galvą.

-tu nesi žaislas, tu man patinki, bet aš bijau likti žaislu. -atsakė jis. Jo atsakymas privertė mane tiesiog atšokti nuo jo.

-tu galvoji, kad aš žaidėja?

-aš to nežinau, bet visko gali. būti.

-Zayn, ar gali pagaliau nusileisti ant žemės ir suprasti, kad jeigu tave kažkas įskaudino seniau, tai nereiškia, kad visi tave skaudins. -piktai pasakiau.

-iš kur tu ištraukei, kad mane kasnors įskaudino. Aš Malik, aš nejaučiu skausmo.

-ką tu čia nusišneki?! -aš norejau jam trenkti -tu vakar nakti verkei ir šaukei kažkokią Santana per miegus! Žinai, Zayn, aš baigiau su tavimi!  Tu esi beviltiškas šūdžius!  Vežk mane namo!

-tu niekur nevažiuosi kol aš tau neleisiu! -dabar ir jis rėkė. Man jau atsibodo. Aš pati nesupratau kaip mano ranka pakilo ir aš jam stipriai trenkiau. Apsisukau ir išėjau.

*prisiminimo pabaiga*

-bet aš nieko blogo nepasakiau. Tu pyksti ant manęs be jokio reikalo.

-Be jokio reikalo?!Zayn tu mane pavadinai žaidėja, tai tikrai žinok skaudina dėl to, nes aš su niekuom taip nepasielgčiau. Zayn, aš ne tokia -papurčiau galvą. -tu nuvertini visus žmones ir dėl praeities skaudini visus. Kada tu paskutinį kartą draugiškai bendravai su seserimi, kada paskutinį kartą padakei jai, kad ji yra graži? Kada paskutinį kartą pasakei savo mamai, kad ją myli? Kada paskutinį kartą padėkojai savo tėčiui už viską, nes esu tikra, kad jeigu ne jis tu neturėtum nieko.

Jis sėdėjo ir tylėjo. Zayn buvo nuleidęs galvą. Puiku, jam gėda.

-gerai, nesvarbu pamiršk. Tavęs jau niekas nebepakeis. -pasakiau pažiūrėdama į laikrodį stovintį ant židinio. Dešimta valanda vakaro. Staiga šviesos užtemo priversdamos mane krūptelėti.

-dingo elektra, tikriausiai dėl ateinančios audros. -pasakė Zayn. -Einu pažiūrėsiu - jis išėjo. Ne...  Aš nekenčiu audrų. Aš nežinau kaip tai ištversiu. Dažniausiai man padeda užmigti tėtis, jis man padainuoja, aš apsiraminu ir miegu. Bet dabar nebežinau ką darysiu.

Aš nenoriu čia sėdėti viena. Nors ir esu pikta ant Zayn, bet vis geriau būti su juo kažkur šalia negu visiškai vienai tamsoje. Todėl atsistojusi patraukiau į kelionę ieškoti to šikniaus.

Po kokių penkių minučių slapiojimo po namą nieko neradau.

Ėjau tiesiai koridorium, aš net nežinau kurioje namo dalyje aš esu. Staiga į kažką atsitrenkiau, tas kažkas sugriebė mane už rankų. Kadangi tai buvo velniškai netikėta pradėjau rėkti. Jis paleido mano ranką ir uždengė burną, kad nerėkčiau. Kas čia vyksta?

-čia aš -pasakė jis. Tai Zayn. Aš iškarto užtylau.

-tu mane išgąsdinai -pasakiau patraukdama jo ranką nuo savo veido.
-atsiprašau...  Sužinojau, kad tikrai artėja audra ir stiprėjantis vėjas nuplėšė laidus laidus, todėl elektros neturėsime dar iki rytojau. Eime, reikia rasti žvakių -pasakė jis ir pradėjo eiti... Tikriausiai. Aš stovėjau vietoje. -duok ranką, žinau, kad tau nejauku vaikščioti vienai. -greitai priėjau prie jo ir pelipusi per visus savo principus padaviau jam ranką.

...

-ką dabar darysime? Aš dar nenoriu miego -pasakiau kai mes sėdėjome svetainėje prisisegę pilna žvakių.

-nežinau, ką tu nori paveikti?

-papasakok man apie tą Santana - žiūrėjau jam į akis.

-nežinau... -atsiduso jis.

-nagi, Zayn, aš labai prašau.

-gerai, bet su sąlyga, kad tu sėdėsi čia. Šalia manęs -šyptelėjo. Aš pavarčiau akis ir apėjusi aplink stalą atsisėdau šalia jo. Zayn apsikabino mane ir prisitraukė mane arčiau savęs. Aš nesipriešinau.

(Praleidžiu pasakojimą, nes Zayn viską prisiminė savo mintyse praeitoje dalyje )

-žiauru -atsidusau - ir tu nežinai kur yra tavo vaikas?

-ne, nežinau -pasakė jis. Pakėliau galvą pažiūrėdama į jį. Atsisukusi pamačiau, kad jo skruostai sudrėkę nuo ašarų. Aš pasitraukiau truputi nuo jo ir apžergusi jo kelius atsisėdau. Atsargiai ranka nuvaliau jo skruostus ir švelniai pabučiavau į lūpas. Atsargiai apsikabinau jį per kaklą

-viskas gerai, Zayn. Atleisk man, aš nežinojau, kad tai taip atsitiko. Aš tikrai labai atsiprašau. -tyliai pasakiau. Pajaučiau kaip jo rankos taip pat apsikabina mane.

-ne, Harmony, tai aš atsiprašau. Aš klydau, labai. Santana tikriausiai vienintelė tokia kalė visame pasaulyje. Vieninteliai žmonės kurie vis dar mano, kad ji nuostabi tai mano tėvai. Jie ne kartą man sakė, jos ieškoti, bet aš to nenoriu tiesiog nenoriu.

-ir nereikia. Žinai, tu pasidarai labai mielas kai išleidi tą savo jautru vaiką. Ir kas galejo pagalvoti, kad būti apsikabinus tave yra pats geriausias jausmas pasaulyje - pasakiau. Zayn silpnai nusijuokė.

Staga užgirdau kaip lauke sužaibuoja. Aš silpnai kruptelėjau.

-Harmony, ar tu bijai žaibo?

-taip... -pasakiau rankomis sugniauždama jo marškinėlius. -ar galiu miegoti su tavimi?  Man labai baisu.

-žinoma, mažyte

-pakartok...

-žinoma?

-ne tą kitą žodį. -papurčiau galvą atsitraukdama nuo jo ir pažiūrėdama jam į akis.

-mažyte - išsišiepė jis. Aš nusišypsojau taip pat.

..........................

Hello aš ir vėl atsiprašau dėl klaidų nes ir vėl rašau per telefoną 😊 idk kodėl 😘😍

Ahhh

Noriu padėkoti dėl praeitoje dalyje sulauktų komentarų ir dėl ot, kad keliate mano istorija į viršų. Man rodos ji yra jau 23 vietoje tarp fanfictionų.😘😘😘😘😘😘😘😘😘

LOVE YA! 😍😘😍😍😘😍😘💞💙💞💚💙💚💙💖💖💛