Accidental Love// Zayn Malik fanfiction

16

-Pabudome ir kelkimės! – mano kambarys nušvito pasigirdus Zayn balsui. Aš miegojau, o jis atėjęs užrėkė ir dar atidengė užuolaidas. Mulkis. – nagi, Harmony! Šiandien mes turime veiklos! – pajaučiau kaip lova įdumba. Aš apsimečiau, kad miegu. Pajaučiau jo ranką ant savo peties. Silpnai krūptelėjau, jis jautė, kad aš nebemiegu. Jo ranka lėtai leidosi link mano liemenis. Aš gulėjau lyg elektros nukrėsta dėl jo prisilietimų. Buvau lengvai pastumta į lovos kraštą. Čiužinys šalia manęs įdubo dar labiau. Dabar Zayn abi rankos apsikabino mane per liemenį ir prisitraukė mane prie savęs. Ar aš čia tikrai kokia žema, ar jis guli aukščiau, nes aš jaučiau jo kvėpavimą kuris man atsimušė į viršugalvį. Niekada per daug nekreipiau dėmesio į mūsų ūgius, bet tikriausiai aš esu gerokai mažesnė už jį.

-ką tu darai? – tyliai sušnabždėjau negalėdama pajudėti. Ir net nežinau kodėl. Ar dėl to, kad aš norėjau taip gulėti su Zayn. Ar dėl to, kad jis stipriai laikė mane prispaudęs prie savęs. Aš nežinau. Apskritai pastaruoju metu aš labai pasimetusi savo mintyse, jausmuose. Momentais man atrodo, kad Zayn man tikrai patinka, bet tada jis ką nors padaro, pasako arba aš prisimenu kaip jis mane įžeidinėjo kai dėl jo kaltės gulėjau ligoninėje ir tada aš tiesiog negaliu net normaliai pažiūrėti į jį.

-guliu su tavimi, kadangi tu nenori išlipti iš lovos – taip pat tyliai atsakė jis.

-jeigu išlipsiu, paleisi mane?

-taip – atsakė Zayn ir aš pajaučiau kaip jo rankos atsilaisvina. Nieko nelaukusi iššokau iš lovos ir greitai apsirengiau. Nesigėdijau apsirengti prieš Zayn, nes būti su apatiniais ir liemenuku yra tas pats kaip ir maudimukas. – aš nesuprantu tavęs. Tu mane visą laiką atstumi, elgiesi šaltai, bet štai dabar be jokių skandalų tu apsirengi prieš mane. Kas vyksta, Harmony? – jis atsistojo.

-nieko – pasakiau beieškodama šepečio – man viskas gerai. Tik ar tau viskas gerai? Tu visą laiką iš manęs šaipeisi, o dabar pradėjai elgtis lyg aš tau reikščiau ką nors, lyg aš tau rūpėčiau! Mes abu žinome, kad tai netiesa! - atsidusau – Zayn suprask, aš pažįstu tave pakankamai ilgai, kad suprasčiau, jog tu neištvertum santykiuose, tu nori likti laisvas. Tu nesi pasiruošęs prisirišti prie ko nors. – jis žiūrėjo man į akis ir tylėjo. – aš, am... nenoriu pyktis, tad pasiimk savo daiktus iš čia ir eik. Aš tuoj susiruošiu ir išeisiu. – stebėjau kaip jis išeina pro duris, bet staiga sustoja. Jis apsisuko, priėjo prie manęs. Dabar mes stovėjome žiūrėdami vienas į kitą iš labai arti. Jo akys lakstė per mano veidą. Staiga pajaučiau kaip jis pabučiavo mane ir atsitraukęs persimetė per petį. –Ką tu darai?! – sušukau kai jis išnešė mane pro duris.

-sakei pasiimti tai kas mano ir eiti, kadangi aš šiandien geros nuotaikos aš klausau tavęs – pasakė jis ir ranka perbraukė man per užpakalį suspausdamas jį. Aš netyčia išleidau tylią aimaną. Ne! Aš nenorėjau parodyti jam, kad aš silpna ir man tai patiko.

-Malik, nuleisk mane ant žemės! Aš tau nepriklausau! – rėkiau.

-ne, Harmony. Dar ir kaip priklausai. Tu man patinki, tad reiškia, kad ir laimei ir nelaimei tu įstrigus su manimi. – rimtu balsu pasakė jis ir pradėjo eiti link virtuvės.

-tai čia dabar mūsų vestuvės? Laimei ir nelaimei – nusijuokiau, bet pasigailėjau to. Jis trenkė man per užpakalį. Ir vėl! Aš negaliu jo pakęsti.

-nesišaipyk – suurzgė jis įžengdamas į virtuvę. Užgirdau kaip Klara aikteli, o Ted (jos vyras) pradeda juoktis. – močiute kur raktas nuo arklidžių? – paklausė jis Klaros.

-mes eisim jodinėti?! – sušukau.

-patylėk, Harmony –tepasakė jis.

-jie ant spintelės verandoje, o kam tau? Ir kodėl tu tampai Harmony? – paklausė ji.

-nes ji labai pikta ir manęs neklauso – tiesiog galėjau jausti kaip jis šypsosi ta savo idiotiška šypsena.

-gerai, kaip pasakysi. Tik nenuskriausk jos.

-Klara, nelysk prie vaikų. Jie ne maži vaikai. Nesusižeis. – užgirdau Ted. Zayn nieko nebesakė. Jis tiesiog išėjo iš virtuvės, verandoje paėmęs raktus išėjo į lauką.

...

-Gal vis dėl to nuleisi? Tu eini palei šiuos medžius, o man jų šakos tranko per veidą – pasiskundžiau.

-čia tau bausmė už tai, kad rėkei ant manęs.

-aš gi ne piktai.

-nesvarbu. Tu nusikaltai. Todėl dabar turi kentėti šią kančią.

-lažinamės, kad aš vienu veiksmu priversiu tave mane paleisti? – išsišiepiau, nes sugalvojau kai ką gero.

-ir kas iš to jeigu laimėsi? – jis nešė mane toliau.

-hm... nežinau. Tu padarysi man vakarienę, bet rimtą. Ne sumuštinius.

-gerai, bet jeigu aš laimėsiu, ateinančią savaitę tu miegosi su manimi.

-sutarta - sutikau ir tada pradėjau savo planą. Užkišau rankas už jo sportinių kelnių. Pajaučiau kaip Zayn įsitempia. Sugraibiau jo apatinius ir stipriai patraukiau. Tiesą sakant planas nesuveikė kaip aš tikėjausi. Mes abu kritome į krūmus.

-nepaleidau – suinkštė jis. Bet tikrai. Pažiūrėjau į savo liemenį kuri Zayn vis dar laikė.

-juokauji – atsidusau.

-nejuokauju, Pupa. Nakvosime kartu - pasakė jis.

-gerai... – suniurnėjau – tai gal dabar paleisi, nes aš noriu atsistoti. – Zayn mane paleido. Aš nieko nelaukdama išlindau iš krūmų. Zayn vis dar nejudėjo – ko lauki.

-tai, kad čia visai patogu – išsišiepė jis.

-puiku. Galėsi miegoti čia, o dabar einam greičiau! Aš noriu pamatyti arklius!- nukrykštavau. Zayn nusijuokė ir ištiesęs ranką, kad jam padėčiau atsistojo.

................................................

Kažkokia Meeehhhhhh dalis gavosi, bet aš tiesiog norėjau šiandien kažką įkelti :)