Accidental Love// Zayn Malik fanfiction

17

-tu išmokysi mane jodinėti? - nusišypsojau kai Zayn atidarius arklides pamačiau gal 5 skirtingus arklius.  Labiausiai man į akį krito juogas žirgas žibančiais juodais karčiais.

- Taip. Aš planavau, kad mes abu pajodinėsime, nes maniau, kad tu jau moki jodinėti, bet tikriausiai užtruks kol tu priprasi joti ant arklio.

- aš priprasiu greitai!  Aš noriu joti ant štai to juodo - pirštu parodžiau į žirgą 

- tu tuom tikra?  Jo vardas yra pikčiurna, matai mano senelis kekvienam arkliui suteikia vardą pagal tai koks jis yra. Nenori ant kokio kito? - paklausė jis aš papurčiau galvą į šonus ir praėjusi pro Zayn nužingsniavau iki pikčiurnos. Žirgas žiūrėjo į mane. Aš lėtai ištiesiau ranką ir paliečiau jo drėgną nosį. Jis nežymiai suprunkštė, aš staigiai atitraukiau savo ranką.

- viskas gerai, mes gerai sutariame, matai?  Mes jau galima sakyti esame geriausi draugai - nužvelgiau arklį.

- matau kokie jus geriausi draugai. Josi ant pūkelio, aš dar nenoriu, kad tu mirtum - pavertė jis akis ir atidarė gretimą aptvarą kuriame stovėjo baltas arklys.

- gerai... Nuoboda - paskutinį žodį tyliai sumurmėjau po nosimi.

- aš viską girdėjau - pasakė jis, aš išsišiepiau. Zayn nukabino nuo sienos balną ir uždėjo jį ant arklio.  - lipk - nusišypsojo jis.

Su Zayn pagalba aš jau sėdėjau ant arklio.

- palauk manęs lauke, aš pasibalnosiu sau vieną ir ateisiu iki tavęs - kai jis tai pasakė arklys lėtai pradėjo judėti link lauko.

- o tu Dieve, Zayn!  Jis juda! Ką man daryt?! - sušukau.

-visų pirmą nerėk, gąsdini arklį, visų antrą jie yra gyvi, jie ir turi judėti - pradėjo jis juoktis.

- nejuokinga, man baisu - suinkščiau. Aš laikiau balną stipriai suspaududi rankose, jeigu kartais krisčiau.

-nebijok, jeigu krisi tai blogiausia kas atsitiks, susilaužisi ranką.

-ne, tai tikrai nėra baisu, juk mes kiekvieną dieną susilaužome po kaulą. - suburbėjau.  Zayn prijojo prie manęs.

- aš ir vėl tave girdėjau. O dabar jojam - jis trenkė su ranka mano arkliui per užpakalį. Žirgas pradėjo greitai lėkti, o aš pradėjau rėkti. Aš velniškai bijojau, kad nukrisiu. Zayn besijuokdamas vijosi mane.

...

-šok - Zayn stovėjo prie arklio, kol aš bandžiau nuo jo nulipti.

Mes prajodinėjome čia visą dieną. Jis man aprodė apylinkęs, bet dabar atėjus vėliam vakarui mes grįžome atgal į arklides, nes debesys aptemo. Tikriausiai ateina lietus arba net audra. Aš nekenčiu audrų, nes nežmoniškai bijau griaustinio ir žaibo.

- jeigu nepagausi ir aš mirsiu nukritusi, tai aš tau vaidensiuosi - pasakiau ir pasileidusi nušokau. Zayn mane pagavo. Aš žiūrėjau į jo rudas akis.  Po velniais jos nuostabios.

- pagavau - tyliai pasakė jis ir pasilenkęs pabučiavo mane.

- kodėl tu mane bučiuoji? - paklausiau kai jis atsitraukė nuo manęs. Aš pagaliau atsistojau ant kojų. Zayn žiūrėjo į mane ir galvojo.

-nes man patinka - pagalvojęs pasakė jis. - tau nepatinka?

- na...  Aš...  Taip patinka, bet nebedaryk taip. Aš pradėsiu prisirišti prie tavęs ir tada tu mane mesi. Aš liksiu sugniuždyta, o aš to tikrai nenoriu. - papurčiau savo oranžiniai rudus plaukus. Zayn tylėjo ir stebėjo mane. Taip ir žinojau, kad jis žaidžia su manimi. Kitaip jis būtų pasakęs, kad aš jam patinku ir, kad jis nežaidžia su manimi. Jis tėra suknistas idiotas kuris naudojasi visomis. - žinai, Malik, tu man esi šlykšktus. Aš tikrai gyliai tikėjausi išgirsti, kad aš tau rūpiu, bet tu sušiktai tyli. Kodėl tyli? Ar dėl to, kad aš buvau tik sušiktas žaislas tau? Tu man tikrai pradėjai patikti. O dabar aš net nebežinau. Matai! Čia mes dar tik vieną dieną, o tu jau sugebėjai mane įskaudinti ir supykdyti!  O mes net nesame kartu! Kokį velnią aš čia darau apskritai?! Aš einu namo! - sušukau ir apsisukusi pradėjau eiti per kažkokias žoles.

- Harmony, neik ten! - jam net nebaigus sakinio aš pajaučiau kaip mane apsemia vanduo. Išnėrusi apsidairiau.  Aplink mane aukštos žolės. Aš įkritau į kažkokį vandens tvenkinį kurio ankščiau nepastebėjau.
- po velniais... - sau po nosimi pasakiau, nes aš buvau kiaurai peršlapusi ir dar aplipusi žolėmis. 

-aš nenorėjau tavęs skaudinti, tu man taip pat patinki, bet aš bijau, kad nesugebėsiu išbūti su tavimi. Aš pripratęs gyventi laisvai. Atleisk, Harmony, bet tu žinojai su kuom prasidedi - pasakė jis priėjęs prie kranto.

- viskas gerai - netikrai nusišypsojau. Viskas nėra gerai - padėk man išlipti - ištiesiau jam ranką. Zayn paėmė mano ranką ir kai jis mažiausiai to tikėjosi aš patraukiau jį į save. Žinoma galutinai įtraukti man neužteko jėgų, bet užteko, kad jis prarastu pusiausvyrą ir įkristu pats.

-ką tu padarei?!  Aš visas šlapias! - pradėjo jis rėkti ant manes kai išnėrė.

- nerėk ant manęs! Niekas nuo to dar nenumirė.

-sušiktai patylėk ir einam namo. - suurzgė jis jau stovėdamas sausumoje.

-tai dabar tu jau mane tildai? - pasakiau taip pat išlipusi. - žinai, Malik, tu esi labiausiai užknisantis žmogus visame pasaulyje.

-patylėk - susurzgė jis beeidamas.

-aš nesuprantu kas tau pasidarė, ko tu užsiraukei ant manęs. Aš nieko blogo nepadariau, o tu čia purkštauji - beeidama paskui jį net nepastebėjau kaip jis sostojo todėl aš atsitrenkiau į jį.

-užsičiaupk, Harmony, ir nepyldyk manęs dar labiau.

-užčiaupk, jeigu tau taip nepatinka kai šneku - pasakiau žiūrėdama jam tiesiai į akis.

^Zayn^

-užčiaupk, jeigu tau taip nepatinka kai šneku- pasakė ji piktai žiūrėdama man į akis. Turiu pripažinti ji atrodė juokingai, nes ji atrodė kaip maža fėja kuri bando pykti ant manęs.

Aš buvau piktas, nes supratau, kad aš jos noriu, bet mes niekada negalėsime būti kartu. Visų pirmą, nes ji vis dar nepilnametė, o visų antrą aš nemoku elgtis santykiuose. Aš turėjau juos tik vieną kartą ir tai nudegiau.

Turėjau merginą, ji buvo visišką Harmony priešingybė. Jos vardas buvo Santana, jis buvo visiškai saldutė palyginus su Harmony. Ji mane sužavėjo tuo savo nekaltu, mielu žvilgsniu.

Mes vienas kitą mylėjome, bet jau aš taip maniau.

Kartą ji atėjo pas mane apsiverkusi ir pareiškė, jog ji laukiasi mano vaiko.

Žinoma aš nesu kažkoks beširdis, kad nužudyčiau dar negimusį vaiką, todėl nusprendėme, kad nors ir buvome labai jauni, mes užauginsime mažylį arba mažylę.

Aš jai net gi pasipiršau. Maniau, kad viskas aš radau savo gyvenimo meilę ir mes gyvensime laimingi. Mano tėvai taip pat buvoblaimingi, jog aš ir Santana nusprendėme toliau gyventi kartu. Jiems patiko Santana, nes ji buvo tobula, visada švari ir tvarkinga, ji buvo labai manadagi ir švelni. Visiškai kitokia negu Harmony.

Kai ji laukėsi jau 8 mėnesį viskas sugriuvo. Santana atėjo pas mane, metė mūsų sužiedotuvių žiedą į mane ir pareiškė, kad palieka mane dėl kažkoko vaikino ir dingo. Aš jos ieškojau, tikrai ieškojau, bet neradau. Galų gale pasidaviau ir pradėjau gyventi laisvą ir nevaržomą gyvenimą.

-na tai ko stovi?! Nieko nesugalvoji? - mane iš minčių ištraukė Harmony. Jis vis dar taip pat juokingai iš žemiau žiūrėjo į mane. Mačiau kaip jai darosi šalta, nes ji visa buvo šlapia.

-tiesiog einam namo- nustatęs rimtą veidą pradėjau eiti.

-skystablauzdis!- užrėkė ji taip priversdama mane apsisukti ir greitu žingsniu prieiti prie jos. Lėtai ranka nubraukiau plaukus nuo jos veido ir nieko nelaukęs įsisiurbiau jai į lūpas.

.....:.................

Atleiskit jeigu yra klaidų, nes šią dalį rašiau per telefoną

LOVE YA 😘😍😍😘😍😘😍😍