Accidental Love// Zayn Malik fanfiction

36

^Harmony^

Zayn įvažiavo į kažkokį kiemą. Čia stovėjo didelės pastatai. Zayn sustabdė mašiną. Jis žvilgtelėjo į mane nusišypsodamas.

-kokia tu graži – iš niekur nieko pasakė jis priversdamas mane parausti. Retai kada girdėdavau, kad esu graži. Mokykloje manęs niekas tokia nelaikydavo. Visi labiau mėgo tokias kaip Cheryl. Tokios merginos visą laiką leisdavo su vaikinais, jos buvo lengviau pasiekiamos todėl visi jas labiau mėgo.

-ačiū, bet tai ne tiesa. Aš nesu graži – papurčiau galvą į šonus. Zayn pridėjo ranką prie mano skruosto lengvai paglostydamas jį nykščiu.

-taip tu esi ir aš tai kartosiu iki pat savo gyvenimo galo – pasilenkęs jis priglaudė savo lūpas prie manųjų – niekada nedrįsk to pamiršti. Tu esi pati gražiausia mergina šitame sumautame pasaulyje – pasakė jis atsitraukęs.

-ką mes čia veikiame? – pasakiau nusukdama akis į šoną. Mano skruostai tiesiog degė, tikriausiai esu velniškai raudona. Zayn vis dar šypsojosi.

-pamatysi, mažute, bet galiu užtikrinti, kad tau tai patiks – pakštelėjo jis man į lūpas ir atsitraukęs nuo manęs jis išlipo į lauką. Zayn greitai apibėgo aplink automobilį ir atidaręs dureles padėjo man išlipti. Aš tyliai padėkojau jam. Taip aš jam atleidau, bet man vis dar sunku būti šalia jo. Gal būt aš perdedu, bet man sunku, nes aš jį mylėjau. Aš vis dar jį myliu. – eime – Zayn paėmė mane už rankos taip sunerdamas mūsų pirštus.

-tai ar pasakysi kur mes einame? – paklausiau prisiglausdama arčiau jo, nes lauke tikrai vėsu. Zayn tikriausiai tai pastebėjo todėl paleidęs mano ranką jis apsikabino mane per liemenį.

-pamatysi – pasakė jis. Mes priėjome prie vieno iš pastatų. Zayn paspaudė durų skambutį. Aš vis dar nesupratau ką mes čia darome. Nieko nebeklausinėjau, tiesiog laukiau kol kas nors atidarys duris, gal būt tada pasidarys aiškiau.

Po keleto akimirkų duris pravėrė maždaug 40 metų vyras. Jis pasisveikino su Zayn įleisdamas mus į vidų.

-Zayn... – atsidusau pajudindama jo ranką kadangi jis jau paleido mano liemenį.

-ak taip, čia mano um... – jis užsikirto.

-mergina – sušnabždėjau.

-mergina Harmony. Harmony susipažink, tai Steve – jis tarė. Vyras kurio vardas pasirodo yra Steve nusišypsojo.

-malonu susipažinti. – mačiau kaip Zayn nepatinka, kad Steve man šypsosi, nes jis ir vėl apsikabino mane per liemenį ir prisitraukė arčiau.

-man taip pat.

-na tai pasiruošę? – paklausė jis. Zayn linktelėjo ir nieko nesakęs pradėjo kažkur vestis.

...

-užvažiuokit dar kada nors. Žiema gyvūnams tikrai reikia kompanijos – tarė Steve kai mes su Zayn ėjome link mašinos.

-žinoma – tariau vis dar besišypsodama. Esu nežmoniškai laiminga. Tai geriausios Kalėdos mano gyvenime, kurias praleidau su žmogumi kurį myliu labiausiai šiame pasaulyje. Zayn pradarė mano dureles ir aš atsisėdusi iškarto prisisegiau diržą. Zayn atrodė kažkoks piktas. Kas dabar atsitiko?

Jis atsisėdo į vidų stipriai užtrenkdamas durimis. Jis tylėdamas užvedė mašiną iš paspaudęs pedalą išlėkė iš kiemo.

-Zayn, ar aš kažką padariau? – tyliai paklausiau.

-Ne, bet kai kas padarė – suburbėjo jis spausdamas vairą – ar tu matei kaip Steve į tave žiūrėjo?! Ir tu jam dar šypsojaisi! Ar tu kažką su juo mezgi?! – sušuko jis.

-aš tiesiog bandžiau būti mandagi – tyliai pasakiau sukrisdama kėdėje.

-tu su juo sušiktai flirtavai! – užrėkė jis ant manęs priversdamas krūptelėti. Man nepatinka kai jis ant manęs rėkia. Pajaučiau kaip kaupiasi ašaros. Ne, tik ne dabar. Nepasirodyk silpna. Nagi. Žvilgtelėjau į Zayn. Jo krumpliai buvo pabalę nuo to kaip stipriai jis spaudė vairą. Stebėjau vaizdą pro langą kuris kuo toliau tuo labiau greitėjo.

-Zayn – tyliai kreipiausi į jį.

- ko?!

-ar gali važiuoti lėčiau, man darosi baisu – susigūžusi kėdėje pasakiau. Jis piktas ant manęs. Dar tas suknistas nėštumas. Pasidariau tikra verksnė. Zayn atsiduso ir pristabdęs automobilį pasuko į stovėjimo aikštelę kuri neatrodė labai naudojama. Jis sustabdęs mašiną atsitraukė savo sėdynę į galą.

-ateik čia, mažute – pasakė jis. Aš buvau sutrikus, bet vis tiek atsargiai perlipau pas jį ir apžergusi jo kelius prisiglaudžiau prie jo krūtinės – atleisk man, kad esu toks šiknius. Aš tiesiog bijau, kad tu mane ir vėl paliksi – tyliai tarė jis apsikabindamas mane.

-Zayn, jam virš 40, be to niekas kitas manęs taip netraukia kaip tu – tariau pažiūrėdama jam į akis – tu turėtum manimi labiau pasitykėti.

-žinau. Atleisk. Aš esu priklausomas nuo tavęs ir net neįsivaizduoju kaip aš gyvenčiau jeigu tu mane paliktum. Tokiu atveju aš tikriausiai ryžčiausi savižudybei – glostė jis mano nugarą.

-aš tavęs nepaliksiu. Įsikalk tai į savo galvą. Matai šį žiedelį? – ištiesiau ranką – jis tai yra tarsi sutartis, kad mes visada būsime kartu, kad ir kaip vienas kitą įskaudinsime. Kartą sulaužiau šią sutarti ir tai tikrai nebuvo į gerą. Aš buvau tuščia.

-kaip aš tave myliu – tarė jis prisitraukęs mane pabučiavo.

-aš irgi tave myliu – tariau atsitraukus.

-kraustykis gyventi pas mane – iš niekur nieko pasakė jis nenutraukdamas akių kontakto.

-ką? – sutrikus.

- žinau, kad mes katik susitaikėme ir tu tikriausiai vis dar pikta ir aš taip staigiai...

-Zayn... – kreipiausi į jį.

-ne, palauk. Aš tave įtikinsiu. Aš noriu turėti tave šalia. Noriu tau rytais nešti į lovą pusryčius...

-Zayn!

-ką? – pagaliau jis užtilo.

-aš mielai atsikraustyčiau gyventi pas tave - silpnai šyptelėjau.

-tikrai? – pakėlė jis antakius – nesitikėjau, kad taip greitai sutiksi. Aš net paruošiau daugybe priežasčių kodėl tu turėtum gyventi su manimi – suburbėjo jis nuleidęs akis.

-ir kokia priežastis iš jų yra svarbiausia? – paklausiau priglausdama savo kaktą prie jo.

-tai, kad mes be proto mylime vienas kitą.