Accidental Love// Zayn Malik fanfiction

24

Pramerkiau akis. Rytas. Lauke nežmoniškai saulėta. Tikriausiai bus šilta diena. Po to vakaro su Zayn mes bendravome pakankamai daug. Bet nebemačiau nei Kat, nei Liam, nei Niall. Netgi nesugebėjau prisiskambinti Colby. Nemanau, kad jie specialiai manęs vengia, nes aš nieko blogo nepadariau. Bent jau pato taip manau.

Atsisėdau ir perbraukiau rankomis per plaukus. Apsidairiusi aplink išlipau iš lovos. Priėjusi prie drabužių spintos išsitraukiau juodus šortukus aukštu liemeniu ir ir juodus marškinėlius. Apsirengusi susišukavau savo ilgus, nepaklusnius plaukus. Tikriausiai jau pats laikas būtų juos pasitrumpinti. Nusprendžiau perskirti palukus pusiau ir puse jų palikti palaulidus o iš likusių susirišti mažą kuoduką.

Uždariusi spintos duris žvilgtelėjau į kalendorių kabantį ant jos durų. Hm... Kokia šiandien diena? Šeštadienis... Mano gimtadienis! Pagriebiau nuo spintelės šalia lovos savo telefoną. Jis išjungtas. Pabandžiau įjungti. Nieko neįvyko. Pakrovėjo taip pat nebuvo čia. Esu šimtu procentų tikra, kad vakar telefonas buvo pilnai pasikrovęs, puikiai veikė ir pakrovėjas gulėjo štai čia. Kas čia vyksta. Galbūt kažkas su baterija negerai? Atdariusi dangtelį pamačiau, jog ten tuščia. Ten buvo popieriaus gabalėlis. Ištraukiau jį ir išlanksčius pradėjau skaityti.

"Harmony, su gimtadieniu mano saule. Tu tikriausiai dabar labai pyksti, kad pavogėme tavo bateriją. Nesijaudink, ją kadanors atgausi. Bet šiandien tau teks pabūti be telefono. Aš ir tavo draugai paruošėme tau smagų žaidimą. Pirma tavo užduotis išeiti į lauką ten rasi juodą dovaną nuo manęs. Joje turėsi surasti kitą užuominą.
Sėkmės.
Niall. "

Silpnai šyptelėjau. Žinau, kad tai tiesiog paprastas žaidimas su žinutėmis ir užuominomis, net tai tikrai tai labai miela. Jau ilgą laiką negaudavau jokių staigmenų. Nuo tada kai tėtis susidėjo su Kasandra aš apskritai nebejaučiau meilės, iš tėčio pusės. Na žinoma buvo Kat, ji visada mane palaikė, bet tai yra kitokia meilė. Tai seserų, geriausių draugių meilė. O dabar aš tūriu močiutę, Niall, Kat, Colby, Liam, na ir Zayn, nors dėl jo nesu tikra. Jis buvo kekšė, nemanau, kad žmonės gali taip greitai pasikeisti, beje mūsų niekas nesieja kolkas. Aš nesu jo mergina, jis manęs to dar nepaprašė.

Nustūmiau visas mintis į šalį ir pasiėmusi savo neveikiantį telefoną išėjau iš kambario. Jie turės man gražinti bateriją. Vis dar besišypsodama apsioviau basutes ir pagriebusi raktus išėjau į lauką. Pripažinsiu man vos neiškrito telefonas iš rankų. Ten stovėjo mašina. Ji nebuvo nauja. Tai buvo senas džipas. Nieko nelaukusi sukubėjau prie jo. Atidariusi duris pažiūrėjau vidun. Ant vairuotojo sėdynės gulėjo mano teisės. Jas turiu išsilaikiusi jau apie metus, bet kadangi buvau ne pilnametė viena vairuoti negalėjau, bet dabar man 18 ir aš galiu daryti ką tik tai noriu.

Atsisėdau į sėdynę ir jau norėjau važiuoti, bet net neįsivaizduoju kur. Aš dar nesuradau užuominos. Pažiūrėjau į galinės sėdynės, o ten ant grindų guli daugybė mažų balionų. Prie vieno iš jų priklijuotas smeigtukas. Man dabar reikės juos sprogdinti? Ugh... Nekenčiu kai kažkas sproginėja.

...

Apvažinėjau visą miestą. Radau beveik visas užuominas, bet liko viena. Paskutinė. Pagal nurodymus aš turiu nuvažiuoti į vynuogių sodus. Gerai, kad žinau kur jie yra. Ten praleisdavau labai daug laiko. Mano mama dievino vynuoges.

Įvažiavau į stovėjimo aikštelę ir pastačiusi savo džipą išlipau į lauką. Priėjusi prie įėjimo į sodus pamačiau rožių takelį. Sekiau jį berinkdama rožes.

Mano rankose buvo pilna rožių. Jau po truputi temo. Lauke darėsi vis tamsiau ir tamsiau.

Tas rožių kelias atvedė mane į patį sodo vidurį. Ten pamačiau Zayn. Negi tai jo darbas? Bet aš jam nieko nepasakiau apie savo gimtadienį. Iš kur jis sužinojo. Nebent jam pasakė Liam.

-Zayn? -paklausiau priėjusi prie jo. Ji šypsojosi.

-ša, Harmony. Šiandien tavo diena ir mano laikas išsakyti tau visą tiesą. - jis žiūrėjo man tiesiai į akis. Aš nieko nesupratau. - aš žinau, kad pastarieji mėnesiai tau buvo pakankamai sunkūs. Ir žinau, kad tavo gyvenimas nėra rožėmis klotas. Bet šiandien yar tavo diena, juk aštuoniolikos tampame tik vieną kartą. Žinau kad tia nieko įpatingo, bet aš pasistengiau, kad bent jau šiandieną tau kelias būtų rožėmis klotas - žvilgtelėjau į rožių puokštę rankose. Jis mano, kad tai nedaug, tai yra daugiau nei daug. - ir žinau, kad aš nesu vaikinas kurio tau reikia, aš nesu šiltas romantikas. Aš nesu švelnus ir mielas. Bet dėl tavęs galėčiau toks tapti. Todėl noriu tavęs paklausti ar tapsi mano mergina? - jo akyse matėsi baimė. Aš linktelėjau.

-taip, Zayn. - nušypsojau. Viena ranka prisitraukiau jį už jo marškinių apykaklės ir pabučiavau.

-tai dar ne viskas - pasakė Zayn atsitraukęs. Jis iš džinsų kišenės ištraukė mažą dėžutę. Negi jis man peršasi?! Ne! - nesijaudink, aš tau nesiperšu - jis nusijuokė pamatęs mano veidą - tai pažado žiedas. Kad nesvarbu kas tarp mūsų atsitiks aš tavęs nepaliksiu. Nesvarbu kaip susipyksime aš tavęs nepaleisiu - jis atidarė dėžutę. Ten buvo mažas blizgus, karunėlės formos žiedelis.

-aš negaliu jo imti, Zayn. Jis labai brangiai kainavo- pasitraukiau nuo jo. Zayn pavartė akis ir su jėga paėmęs mano ranką uždėjo jį.

-kodėl tu turi viską taip apsunkinti - nusišypsojo jis ir pabučiavo mano riešą, ten kur suapaudė. - na, viskas. Dabar tu pririšta prie manęs. nepabėgsi.

- aš ir nesiruošiu niekur bėgti - apsikabinau jį.

- nagi eime, mūsų laukia draugai. Visgi tavo šventė - jis pabučiavo mano kaktą. Zayn apsikabino mane per liemenį ir mes abu patraukėme link išėjimo iš sodo.

♡♡♡♡♡♡♡♡♡♡♡♡♡♡♡♡♡
😓
Eeehhhh...  Buvau taip truputi dingus haha
Džiaugiuosi, kad negavau grasinimų, kad greičiau įkelčiau naują dalį, bet aš velniškai nusivilusi SAVIMI aš sušiktai nekėliau daliau daugiau apie savaitę ir mano istorija krito iš 8# iki 56# vietos. FML.