Accidental Love// Zayn Malik fanfiction

8

*po savaitės

-tave vežti namo? Ar tu tikra? Nenori pas mane pirmiausiai pasveikti iki galo? - paklausė Colby kol jis ir Kat man padėjo eiti link Colby automobilio.

-taip aš esu tikra. Aš noriu pasveikti savo kambaryje, man ten bus geriausia.

-kodėl tu taip įsitikinus?- paklausė jis padėdamas atsisėsti į automobilio vidų. Colby ir Kat atsisėdo į priekį.

-Harmony mano, kad ji gali būti ragana, nes jos močiutė yra ragana, deją ji tikrai nežino, nes močiute gyvena atsiskyrus todėl Harmony niekada jos nesutiko - Kat paaiškino.

-aš vieną kartą ją sapnavau, man sakė, kad kai reikės ji mane pati suras - pridūriau.

-oh, tai tu dabar rengsiesi juodai, užsiauginsi ilgą nosį ir vaikščiosi visur su savo juodu katinu? Nebijai, kad kas nors sudegins tave už raganavimus - pasakė Colby taip priversdamas mane nusijuokti.

-aš nieko blogo nedarau, be to niekas nebedegina raganų - pavarčiau akis.

-kaip pasakysi - pasakė Colby. Aš pavarčiau akis. - bet aš vis dar nesuprantu prie ko čia ragana ir tai, kad jai geriausia bus sveikti savo kambary? - galėjau girdėti sutrikimą jo balse.

-mano kambarys yra mano tvirtovė, ten yra išvalytos visos blogos energijos ir visą kitą, na tu supratai.

-iš tiesų tai nelabai. Na bet nesvarbu.

-tu nebijai manęs, tiesa? - paklausiau, nes aš dar nesu tikra ar aš tikrai galiu būti ragana. Žinau, kad norint tapti ragana nebūtina gimti tokia, bet kas jeigu aš jau nuo gimimo tokia. Aš ne kartą esu mačiusi dvasias, esu išpranašavus kelis įvykius, nemanau, kad tai galėjo būti tik kažkokie sutapimai.

-ne, nebijau, ką tu man tokio baisaus gali padaryti? Be to aš per daug mielas, kad mane nužudytum. - mes visi nusijuokėme, bet Colby nemelavo ji iš tiesų yra nežmoniškai mielas. Colby privažiavo prie mano namo ir sustojo - ar tu tikrai nenori pirma pasveikti iki galo.

-taip , iki Colby - nusišypsojau ir nieko nelaukusi išlipau iš automobilio. Kat ėjo šalia, kad jeigu netyčia man suskaustu koją aš nepargriūčiau. - ar gali pas mane pernakvoti? - paklausiau tyliai prieš atsirakindama duris. Ji tiesiog linktelėjo aš nusišypsojusi atsidariau duris ir įėjau į vidų. Stengiausi eiti kiek įmanoma tvirčiau.

-sveika grįžus Harmony, sveika Kat, tai kaip sekėsi? - pasakė tėtis. Aš pasimečiau, nes neįsivaizduoju ką jam prišnekėjo Kasandra, bet reikia kaip nors išsisukti.

-am... gerai, smagiai praleidau laiką. - neužtikrintai pasakiau. Jaučiau Kat žvilgsnį įsmeigtą į mane.

-kaip Kat seneliai gyvena? - paklausė. Tada supratau ką jam Kasandra prišnekėjo.

-gerai, dabar tau leidus mes su Kat einame į mano kambarį - nusišypsojau ir pradėjau stumti Kat link laiptų. - beje ji nakvos pas mane! - šūktelėjau kai mes užlipome laiptais.

-žinoma, Kat čia visada laukiama! Nepamirškit ateiti vakarienės!- užgirdau ji šaukiant. Aš nieko nesakiau tiesiog nustūmiau Kat į savo kambarį. Vos tik įėjome į vidų Kat mane užsipuolė.

-kodėl tu jam nieko nepasakei?!

-nes taip bus visiems geriau - pasakiau ir atsisėdau ant lovos.

-kam visiem? Kasandrai ir tavo tėčiui. Nes aš žinau, kad tau tikrai ne geriau!

-nerėk, dar užgirs.

-gerai, bet... na nesvarbu. Daryk ką nori, bet žinok, kad aš visada palaikysiu tave - ji nusišypsojo ir priėjusi apsikabino mane.

-ačiū.

-žinoma. Tam ir yra skirtos geriausios draugės. - sukuždėjo ji atgal.

......

-tai, Harmony, ar smagiai praleidai laiką atostogaudama pas Kat senelius? - išsišiepė lyg krokodilas Kasandra kai sėdėjome ir visi valgėme vakarienę.

-labai gerai, Kat seneliai labai malonūs žmonės. - pasakiau žiūrėdama jai į akis.

-Harmony... - tyliai sušnabždėjo Kat.

-man viskas gerai... - atsakiau jai, kad niekas negirdėtu.

-girdėjau, kad Payne grysta namo, aplankyti šeimos - pasakė tėtis. Aš vos nepaspringau. Pradėjau kosėti, Kat patrankė man per nugarą, kad man pasidarytu lengviau.

-ir tik dabar sakai?! Jis jau čia?! - pradėjau isterikuoti. Kasandra susiraukusi žiūrėjo į mane.

-ne, jis - tėtis pažiūrėjo į laikrodį ant riešo - visai neseniai įsėdo į lėktuvą.

-po velniais... - atsidusau pagaliau nusiraminusi - po velniais, Kat. Liam pagaliau grįžo! -užrėkiau ant draugės.

-nerėk, aš girdžiu - ji suburbėjo. - ir kuo tas Liam toks ypatingas, jis man rodos mokėsi su tavimi pradinėse klasėse, taip?

-taip! Mes užaugome vienoje smėlio dėžėje! O tu Dieve! - kaip aš jo pasiilgau!

-nusiramink viskas bus gerai, taigi ne pasaulio pabaiga. - pavartė ji akis.

-kaip aš turėčiau nusiraminti, jeigu kitas mano geriausias draugas grįžo? - kėliau tikriausiai nereikalingą triukšmą. Bet ką galiu padaryti, jeigu aš velniškai laiminga.

-aš maniau, kad tavo kitas geriausias draugas yra Colby - suraukė ji antakius.

-na jis taip pat... gerai. Aš rami - atsisėdau į savo vietą.

-kas tas Colby? - paklausė tėtis žiūrėdamas į mane.

-jis mano bendradarbis- atsakiau bevalgydama.

-jis daug uždirba? - įsikišo Kasandra.

-o koks tavo suknistas reikalas? - paklausiau ir pajaučiau kaip Kat mane kumšteli po stalu, aš tiesiog perskrodžiau ją piktu žvilgsniu.

-šiaip įdomu - ji daugiau nieko nebesakė visą vakarą. Gerai, aš jos nekenčiu, bet jeigu ji įskaudins mano tėtį, aš ją pakarsiu už jos pačios plaukų.

.....................................................................................................................................................

Jus mano saulytės! Kaip aš jus myliu, kad jus taip teigiamai reaguojate į šią istoriją! Ne per seniausiai sulaukiau kelių nuostabių komentarų, jie buvo tokie nuostabūs! Aš jus taip Dievinu!

Siunčiu daug daug meilės :* :* :*

Btw atleiskit, kad dalyje neįvyko nieko per daug įdomaus. Kitą kartą pasistengsiu parašyti ką nors geresnio :)