Is It Done, Lietuviskai (Z.M G.H)

27 dalis

  - Gigi - užrėkė jisai  

Aš netgi krūptelėjau ir išsigandau.

- Ko tu staugi ant manęs? - dabar aš savęs nelaikiau.

- Aš noriu, kad tu manęs išklausytum. - dabar jau ramiai kalbėjo jisai.

- Davai, klausau, turi penkias minutes.

- Aš praeityje esu padarius negerų dalykų. Ir ne ten susidėjęs, tiksliau ir dabar priklausau ten, kur neturėčiau priklausyti. Aš būnu šaltas nes negaliu parodyti savo taip sakant gerosios pusės. Negaliu būti silpnas nes tada galiu būti šantažuojamas ir gali nukentėti man mylimi žmonės. Aš to labai nenoriu. - tada jis nutilo

- Klausau, ką dar nori pasakyti?

- Kolkas nieko

- Tai reiškiasi, kad dar ne viskas.

- Labai prašau, ar galime pratesti pokalbį kai nebus svečių. - aš jam nusileidau.

- Gerai - tada apsiraminau ir atsisėdau ant lovos. Jis atėjo ir atsisėdo prie manęs, tada apsikabino mane per pečius.

- Tu man rūpi ir aš nenoriu tavęs prarasti. Aš nežinau kaip, per tokį trumpą laiką aš sugebėjau susižavėti tavimi. Man tai tikrai nebūdinga.

- Ir man.

Po to nutarėme nusileisti į pirmą aukštą, ten jau buvo atvažiave visi.

Bebe pamačiusi mane atstriksėjo prie manęs ir džiaugsmingai apsikabino mane bei pasisveikino. Aš atsakiau jai tuo pačiu.

Ji tikrai labai smagi.

Taip pat pasisveikinusi su visais įsitaisiau Zayn ant kelių. Jis sėdėjo prie visų ant sofos.

- Kažkas tarp jūsų yra? - mūsų paklausė Harry

- Mes pora - pasakė Zayn ir Harry atsiduso

- Aš vienintelis vienišius mūsų squad

- Ne tu vienas - Niall pasakė po Harry žodžių

Mes visi sėdėjome ant sofos ir smagiai leidome laiką. Lyg labai seniai pažįstami draugai, nor aš su jais pažįstama labai trumpą laiką, bet jie mane laiko lyg seną savo draugę.

Tai man labai patiko.

Zayn mane laikė tvirtai savo glėbyje, mes abu buvome pamiršę savo ginčus ir labai gerai leidome laiką kartu.

Zayn gavo kažkokią žinute, tiksliau tuziną jų, iš pradžių nekreipiu dėmesio, bet po to pradėjau nerimauti.

Po kokių dar kelių žinučių jis mane patraukė į šoną ir pasikėlė.

Aš pasimečiau.

- Aš tuojau ateisiu. - jis pasiėmė telefoną ir kažkur išėjau.

Jis truko tikrai ilgą laiką.

Kai jau galvojau, kad jis grįžta, apsisuko ir nuėjo miegamojo link.
Aš pasekiau paskui jį. Kai įėjau į miegamąjį jis buvo spintoje

- Ką čia darai - paklausiau jo.

- Man  reikia išvažiuoti. - jis rinkosi ką rengtis kol kalbėjo

- Kur važiuosi?

- Koks skirtumas? 

- Na, manau jeigu tu tikrai mano vaikinas, aš turiu teisę žinoti kur mano vaikinas išvažiuoja vidurį draugų susibūrimo?

- Aš manau, kad mergina turėtų pasitikėti savo vaikinu, pasitiki manimi?

- Žinoma, kad (ne)pasitikiu - aš jo gerai dar nepažįstu ir negaliu visiškai pasitikėti, ypač po praeities įvykių kurie buvo dar visai nesenai.

- Tai vat, gali nesirūpinti

- Aha - visai be nuotaikos grįžau pas visus. Visi vaikinai lauke rūkė, kambaryje buvo tik Niall ir Bebe

- Kas yra? - susirūpinęs manęs paklausė Niall, taip pat į mane rūpestingai pažiūrėjo Bebe

-Nekreipk dėmesio - aš jam atsakiau

- Kaip tai nekreipk dėmesio? Mano draugė ateina nuliūdusi ir aš turiu nekreipti dėmesio? Ne, to tikrai nebus. Tad jei nenori, kad ir kiti draugai sužinotų geriau pasakyk nes bet kokiu būdu tu turėsi pasakyti kas tau yra.

- Gerai - kurį laiką aš patylejau