Gigi- eilinė mergina
Zayn- eilinis vaikinas kuriam nusispjauti į teisykles
Jie - skirtingi zmones, kurie atsitiktinai susitiks ir po truputį pamils viena kitą
Gigi persikraustys į Londona, ir sutiks jį Zayn Malik, kuriam nusispjauti į viską, išpradž...
Tai ta pati grandinėlė kaip ir sapne... Mane užplūdo emocijos.
Mane visa išmušė prakaitas, tai tikrai ta pati grandinėlė.
Aš dabar tiesiog sėdėjau viduryje kambario ir žiūrėjau į tą grandinėlę ir masčiau apie tą sapną, apie viską. Apie jį.
Prisiminiau, kad šiandien turiu susitikti su Bebe, nežinau kodėl, bet aš jai nenoriu sakyti apie šį sapną, kuris pasirodo realybė, o gal ne?
Gal tai tiesiog sutapimas? Bet ne, tokių sutapimų juk nebūna. Tai būtų per didelis sutapimas.
Man reikia kurį laiką nustoti apie tai mąstyti....
Kad nukreipti mintis kažkur kitur aš pradėjau ruoštis. Nieko imantraus nesirengiau, tiktais juodas sportines timpas, juodą maikute kuri labiau priminė crop topa ir taip pat ant visko užsidėjau džinsinį švarkelį.
Ops! Esta imagem não segue nossas diretrizes de conteúdo. Para continuar a publicação, tente removê-la ou carregar outra.
Aš visiškai nesidažiau, nemačiau tam jokio tikslo.
Aš nusileidau į apačią, kad ką nors užvalgyčiau ir išgerčiau vaistus, kuriuos buvo išrašęs gydytojas.
Aš truputuka šnektelėjau su mama ir jau atvažiavo Bebe, aš neėjau į lauką, kažkodėl norėjau, kad ji geriau ateitų, nes nejaukiai jaučiuosi kai kas nors ateina ir žiūri kaip tu eini jų mašinos link. Žinau. Keista. Bet man taip yra kažkodėl.
Ji po vienos kitos minutės atėjo.
- Sveika - labai jau džiaugsmingai ji man pasakė ir apsikabino, aš nenorėjau jos atstumti, ir neatstūmiau, nes ji vakar tikrai buvo labai maloni.
-Labas - be jokių emocijų aš jai atsakiau.
- Aš turiu vieną klausimą - ji besišypsodama manęspaklausė.
- Nu? - aš kaip ir jos paklausiau
- Aš kai ką suplanavau, bet tau reiktų pas mane nakvoti arba labai vėlai grįžti. Ar neprieštarauji? Jei ne, tai ką renkiesi?
- Na gerai, manau gal geriau vėlai grįžti, nes aš myliu savo patalus - aš suprantu, kad draugiškiau būtų atrodę, jei būčiau pasakiusi, kad pas ją nakvosiu. Bet man priimtiniau grįžti vėlai...
- Gerai - man atrodo ji kiek nusivylė, ji tikrai bando paslėpti kai kurias savo emocijas kaip ir dauguma žmonių, bet jai kaip ir visiems kitiems ne itin tai sekasi. - eik atsisveikink su mama, būtinai pasakyk, kad tu grįši vėlai labai, tada galėsime važiuoti.
Aš padariau kaip ji ir sakė, nuėjau ir atsisveikinau su mama, bei pasakiau, kad grįšiu labai vėlai. Ji žinoma neprieštaravo, nes lanbai tikisi, kad man padės atgauti atmintį kažkokia Bebes sugalvota veikla.
Na, matysime kaip ten bus...
Kai atsisveikinau su mama nuėjau su Bebe į jos mašiną.
- Tai kokia veikla sumastei? - aš paklausiau jos.
- Na, dabar važiuosime pas mane, ten susitiksime su keliasi žmonėmis, su kuriais tu bendravai tą laikotarpį.
- Turi omenyje tą laikotarpį, kurio pamiršau dalį? - ups, kiek grubikai.
- Taip, bet jei kas bus negerai, arba jeigu nepatogiai jusiesi sakyk, aš pasirūpinsiu, kad visi išsinęždintų, gerai? - ji kalbėjo su manimi lyg su mažu vaiku, bet aš jos nekaltinu dėl to, ji tiesiog nori man būti gera ir suteikti šilumos.
- Gerai, o kas dar įtraukta į planus? Sakei, kad vėlai grįšti teks.
- Na, galvojau, kad vakare galėtume nueiti į vakarėlį, ką manai - matosi, kad kiek pribijodama kažkodėl ji manęs paklausė.
-Gerai, be problemų. - aš jai atsakiau kiek nusišypsodama. Pagalvojus ji tikrai maloni
