Is It Done, Lietuviskai (Z.M G.H)

40 dalis

Dabar aš nežinojau ką daryti, bet ką žinau, tai kad tai tikrai JIS.

Aš nežinojau kaip elgtis, juk tai tikai jis.

Aš jį prisimenu...

Kai jis pagavo mano žvilgsnį, nustebo, ir jo visas veidas pasikeitė, aš tiktais nesupratau tai laimės išraiška, ar dar kokia. 

- Gigi - jis ištarė po minutėlės ir pribėgęs suspaudė mane savo glėbyje. Aš buvau tikrai pasimetusi ir nežinojau ką daryti. Man beliko tik vieną, apsimesti, kad jo nepažįstu, kitaip visi imtų klausinėti...

- Aš tavęs nepažįstu - tariau jam ir jį švelniai atstūmiau, kai tai padariau, jis atrodė visas sumišęs.

Pasimetęs ir piktas vienu metu.

- Kaip tai? - jis nustebo, negi niekas jam nepasakė, kad aš praradau dalį savo atminties?

- Jūs jam nieko nesakėte? - pasakiau Bebe, ir visiems kitiems vaikinams

- Ko man niekas nepasakė? - dabar Zayn buvo ypykęs ir žiūrėjo į visus, bet daugiausia į mane. Jo akys lakstė iš vienos vietos į kita.

- Brolau, eime pakalbėti - jam ramiai pasakė Harry, bet Zayn nebuvo toks ramus ir nesileido nuvedamas į šoną.

- Niekur aš neisiu - surėkė jis, tai išgąsdindamas mane - aš noriu pasiaiškinimo iš jos - jis parodė PIRŠTU į mane.

- Ką tu nori iš manęs sužinoti? - surėkiau ant jo.

- Kas čia per šūdas vyksta - vėl jisai rėkė.

- Aš po avarijos praradau atmintį, va patenkintas? - aš užstaugiau ant jo ir ėjau pro duris stipriai trenkdama jomis. Mane pradėjo vytis Bebe.

- Brangioji nesirūpink - ji priėjo prie manęs, lyg žinodama kokia jautri aš galiu būti 

>>>>> Zayn POV>>>>>>

- Ko man niekas nepasakė? - Dabar aš buvau ypykęs ir žiūrėjau į visus, bet daugiausia į mano princese.

- Brolau, eime pakalbėti - man sakė Harry, bet aš nebuvau nusiteikes dabar su kažkuo šnekučiuotis.

- Niekur aš neisiu -surėkiau aš  - aš noriu pasiaiškinimo iš jos - tai pasakydamas parodžiau į Gigi

- Ką tu nori iš manęs sužinoti? - mano princesė rėkė ant manęs, keldama man rūpestį

- Kas čia per šūdas vyksta - aš dar labiau supykęs rėkiau

- Aš po avarijos praradau atmintį, va patenkintas? -  ant manęs surėkė Gigi ir aš likau apšalęs.

Kodėl man niekas nepasakė tokio dalyko? O aš visą kelią klausinėjau kaip mano princesė, kaip ji jaučiasi...

Kaip aš nesupratau iš jų keisto elgesio, kad kažkas gali būti blogai.

Aš ant jų pykau, bet kartu buvau dėkingas, kad mane išgelbėjo iš kitų. Jie mane kankino, norėjo išpešti kur pinigai, apie kuriuos aš žinoma nieko nežinojau. Kai tik pasakydavau nežinau, taip ir gaudavau mėlyne ar žaizdą stiprią...

Bet svarbiausia kad aš grįžau.

- Ko tu ant jos puoliesi? - ant manęs rėkė Niall, kai tiktais Bebe su ja išlėkė pro duris.

- Patys gaidžiai kalti, kad man nieko iš karto nepaaiškinote, o aš jūsų, užsivadina draugų klausinėjau kaip mano princesė jaučiasi - jie atrodė pikti bet ir kartu susikrimte kol aš ant jų beveik ramiu balsu kalbėjau. - jūs man nieko nesakėtę, jums gal sunku apversti liežuvį?- dabar jau rėkdamas paklausiau, bet visi tylėjo - atsakykite - dabar jau nuo mano vieno balso taip skambėjo visi namai.

- Mes nenorėjome, kad tu be reikalo nervintumeisi, daktarai sakė, kad tai laikina ir kad viskas gali sugrįžti bet kurią dieną. Tad mes ir tikėjomės, kad iki kol tu grįši, viskas susitvarkys. - ramiai man aiškino Louis. 

- Eikit jus toli, vistiek galėjot man paaiškinti - aš dabar susinervavęs bėgau vytis ją.

Kai išėjau į lauką, ten buvo apsiverkusi princesė Bebes glėbyje. Man taip suspaudė širdį.

Kai tik ją tokia pamačiau, sau užsibrėžiau tisklą, kad aš jai niekada neleisiu verkti, tik ne mano meilei.